Featured Image -- 2606

6 Things to Do to Improve Your Relationship

And when you’re dealing with your mother-in-law the ratio (good things versus bad things) is 1000 to 1…

TIME

In the past I’ve covered the research regarding what you should look for in a marriage partner.

What do studies say about what you can do to improve your relationship?

Excitement

Divorce may have less to do with an increase in conflict and more to do with a decrease in positive feelings. Boredom really can hurt a relationship:

Being bored with the marriage undermines closeness, which in turn reduces satisfaction, Orbuch said.

“It suggests that excitement in relationships facilitates or makes salient closeness, which in turn promotes satisfaction in the long term,” she said.

We spend a lot of time trying to reduce conflict but not enough time experiencing thrills. And the latter may be more important.

Via Flourish: A Visionary New Understanding of Happiness and Well-being:

Shelly Gable, professor of psychology at the University of California at Santa Barbara, has demonstrated that how you celebrate…

View original post 576 more words

Kokią Lietuvos vėliavą norėtumėte matyti kaip pagrindinę?

vytis vs trispalve

Pastaruoju metu labai dažnai pastebiu Vyčio naudojimą. Tai žinoma yra subjektyvus pastebėjimas, tačiau ne kartą esu girdėjęs, kad Vytis dažnam yra gražesnis. Kiti pasisako tik už trispalvės naudojimą. Taigi klausiu jūsų, kokią Lietuvos vėliavą norėtumėte matyti kaip pagrindinę?

Pratimas #2

Pratimas leidžia nusikelti į ateitį, kai jau nėra tam tikro ribojimo, kuris dabartyje atrodo trukdo pasiekti norimą tikslą. Tai vadinasi išskleista vizija arba tikrovės išplėtimas. Pratimo esmė paprasta, šiandien, o geriau jau dabar pat elgtis taip, lyg neturėtume jokių apribojimų: laiko, pinigų, kitų išteklių trūkūmo. Kaip elgtumėtės, kokius sprendimus priimtumėte, kaip bendrautumėte su žmonėmis, jei pinigai nebūtų ribojimas? Kur keliautumėte, ką veiktumėte, jei turėtumėte daug laiko? Ir t.t. Taigi dabar elkitės taip, lyg viską jau turėtumėte.

Žinoma, sakysite, noriu keliauti po pasaulį, bet neturiu pinigų! Tačiau juk vienas nekeliausite. Gal verta kalbinti kitus žmonės, prisijungti prie kokios nors ekspedicijos ir t.t. Tikrai sutinku, kad pasakyti yra lengva, bet tam tikras veiksmo pastangas įdėti visada reikės.

Pratimas #1

Kiekvienam kartais kyla klausimų, ar veikla, kuria užsiimu yra vertinga, ar tai, ką darau iš tiesų man patinka, ką norėčiau daryti ir veikti gyvenime ir t.t. Tokiu atveju labai gerai savęs paklausti: jei turėčiau 100 mln. EUR, LTL, USD, nesvarbu, žodžiu, jei pinigai nebūtų tai, dėl ko darau vieną ar kitą darbą, ar vistiek daryčiau tai, ką darau dabar? Jeigu atsakymas būtų “taip, ir toliau daryčiau, ką dabar darau”, vadinasi jūsų veiklos motyvas nėra pinigai, tačiau jei atsakytumėte, kad “mesčiau šią veiklą”, tai reiškia, kad ši veikla iš tiesų nėra jau tokia įdomi. Tokiu atveju reikėtų susimąstyti ir neužsiimti veikla, kuri neteikia džiaugsmo.

Pratimas labai paprastas, tačiau, geras. Pavyzdžiui dirbate darbą, tačiau turėdami daug pinigų tokio darbo nedirbtumėte, tai ko gero reiškia, kad užsiimate netinkama veikla.

Šį klausimą galima panaudoti norint išsigryninti, kokia veikla norėtumėte užsiimti. Ką veikčiau kiekvieną dieną, jei turėčiau daug pinigų, jei pinigai nebūtų tai, dėl ko reikia stengtis? Gal tai būtų kūryba, tapyba, rašymas, veikla, kuri iš pažiūros nėra pelninga? Reikia klausyti širdies.

Pranašai

Kažkur skaičiau, kad užsieniečiai labai stebisi tuo, jog lietuviai gatvėje praeiviams žiūri į akis. Tikriausiai visi daugiau ar mažiau žiūrime vieni į kitus, tačiau šita mūsų elgesio ypatybė tokia ryški, jog liko nepastebėta žmogaus iš šalies.

Pagalvojau, kad kaime ar tiesiog mažame miestelyje, tiesiog neįmanoma nežiūrėti praeiviui į akis. Juk labai daug šansų, kad tai bus koks pusbrolis, teta ar šiaip kaimynas. Todėl nenori nenori turi žiūrėti praeiviams į akis. Įsivaizduoju, kokio pasmerkimo sulauktų žmogus, jei nesisveikintų su kaimynais ar kitais pažįstamais, kuriuos sutinka gatvėje.

Todėl mūsų žiūrėjimas praeiviams į akis, ar tiesiog žiūrėjimas į priešais ateinančius žmones yra tiesiogiai įtakotas mūsų aplinkos: gyvename mažuose miestuose, kaimuose, kur kitai elgtis ir negalime.

Lietuvoje praktiškai visi kilę iš mažų miestų. Net ir Vilnius nėra didelis miestas. Geriausiu atveju miestelis, jeigu lyginsime su kitais pasaulio miestais. Taigi mes žiūrime kitiems į akis, nes esame įpratę, kad praeivis ko gero bus mūsų pažįstamas su kuriuo reikia pasisveikinti.

Tikrų didmiesčių gyventojams tokie dalykai negresia, nes ten tiesiog mažai šansų sutikti pažįstamų žmonių.

Ši situacija labai panaši ir į posakį “savame krašte pranašu nebūsi”, kuris reiškia, kad mano kaimas mažas, laimės ieškoti reikia važiuoti į kitą kaimą ar didesnį miestą. Lietuvai šitas posakis labai tinka.