Mark Zuckerberg ir Priscilla Chan laiškas savo naujagimei dukrai

Mark Zuckerberg dukros gimimo proga skiria 99% Facebook akcijų pasaulį gerinančioms iniciatyvoms, viena iš jų – asmeninis, suasmenintas mokymasis.

Our generation grew up in classrooms where we all learned the same things at the same pace regardless of our interests or needs.
Your generation will set goals for what you want to become — like an engineer, health worker, writer or community leader. You’ll have technology that understands how you learn best and where you need to focus. You’ll advance quickly in subjects that interest you most, and get as much help as you need in your most challenging areas. You’ll explore topics that aren’t even offered in schools today. Your teachers will also have better tools and data to help you achieve your goals.

Tai tik dar vienas įrodymas, kad švietimo sistemos laukia pasikeitimai – mokiniai apie tai kalba, tačiau to nepakanka, reikia visos švietimo bendruomenės palaikymo, kad tokie pokyčiai yra būtini.

Mokinio laiškas

image

Delfi pasirodė mokinio laiškas švietimo ministrei. Man įdomūs trys dalykai, kurie teisingai nurodo reikiamų pokyčių kryptis.

…nespėjam pagal programą

Kad to nebūtų, reikia atsižvelgti į individualų mokinio mokymosi tempą ir mokymosi būdą. Dabar gi mokymas pagal programą yra svarbiau už realių žinių įsisavinimą.

…visur viskas pagrįsta žodžiu „reikia“

Tai reiškia, kad nėra vidinės motyvacijos mokytis. Vidinė motyvacija atsiras, kai mokytis bus įdomu, vaikai matys prasmę.

… pabaigus mokyklą atsipeikėsi, kad visą gyvenimą ėjai ten, kur net nenori

Mokinius ruošia egzaminams, bet ne realiam gyvenimui, dėl to daug mokinių renkasi specialybę nesuprasdami, ką jie geriausiai sugeba. Mokykla turėtų padėti atrasti kiekvieno vaiko gebėjimus ir juos lavinti. Dabar gi darbas vyksta konvejerio principu vertinant pagal vieną šabloną, t.y. egzaminų rezultatus.

Reikalingi pokyčiai:
1. Nuo masinio instruktavimo pereiti prie individualaus mokymo;
2. Skatinti vidinę motyvaciją mokytis atrandant individualius vaiko gebėjimus;
3. Netaikyti vieno matavimo instrumento skirtingiems mokiniams.

Tai labai sudėtinga. Reikės daug laiko ir mokymo įrankių, kurie pakeistų dabartinį konvejerio principą individualizuotu mokymu. Pradėti reikėtų nuo visuotinai priimtinų pokyčių gairių įvardinimo.

Dvi prasilenkiančios tiesės

Rugsėjo 1. Į miestus ir darbus sugrįžo atostogaujantys, gyvenimas vėl stos į įprastas vėžias. Mokiniai mokysis kals. Mokytojai mokins. Ir vėl viskas bus kaip seniau.

Rugsėjo 1 pasirodė du įdomūs pranešimai. Vienas atstovauja mokinius, kitas mokytojus ir mokyklą. Kalbos tonas labai skirtingas. Vienas realistiškas. Kitas pompastiškas, dvelkiantis istorija. Mokiniai sutikdami naujuosius mokslo metus nori permainų:

Norisi daugiau kalbėti apie stojimų sistemos ydas, tačiau pirmiausia reikalinga skubi pagalba tiems, kurie jau yra sistemoje ir niekaip nebus išgelbėti, nebent išmoks gelbėtis patys. O galbūt mieli valdininkai, netyčia mestelėję akį, suvoks, kaip būtina iš pagrindų imtis pertvarkų.

Visus 12 abituriento įsakymų galite perskaityti Delfi. O ŠMM ministrės kalba šventiška, tačiau norėtųsi, kad būtų keliami iššūkiai ir realybei žiūrima tiesiai į akis:

Reikalinga revoliucija iš apačios.

Mokytojų IKT kompetencijos Lietuvoje

Prieš savaitgalį žiupsnelis informacijos apie mokytojų IKT gebėjimus Lietuvoje:

  • Lietuvos mokytojų naudojimosi IKT intensyvumas visose klasėse atitinka Europos šalių vidurkį.

  • Lietuva pirmauja Europoje pagal naudojimąsi nuosavais mobiliaisiais telefonais mokymosi tikslais: visose klasėse bent kartą per savaitę savo mobiliaisiais telefonais moky­muisi naudojasi vidutiniškai 65 proc. mokinių (ES vidurkis yra tik 36 proc.).

  • Lietuva pirmauja ES pagal 4-ų, 8-ų ir 11-ų (profesinių mo­kyklų) klasių pedagogų IKT mokymus.

  • Nors mokytojai ir intensyviai tobulina naudojimosi IKT ge­bėjimus tiek mokymuose, tiek savarankiškai, tačiau, mo­kinių nuomone, jų pasitikėjimas savaisiais IKT gebėjimais yra menkas, palyginti su ES vidurkiu.

  • Lietuvoje visų klasių mokiniai jiems dėstančių mokytojų pasitikėjimą naudojimosi IKT gebėjimais įvertino vidutiniškai mažiau nei 3 balais (ES vidurkis – 3 balai). Šis rodiklis yra vienas prasčiausių tarp ES šalių 8-ose ir 3-iose gimnazijos klasėse.

Nežiūrint į tai, kad mokiniai mokytojų IKT gebėjimus vertina gan žemai, tačiau akivaizdu, kad mokytojai IKT naudoja, nori kelti savo IKT kompetencijas. Reziumuojant – mūsų mokytojai turi tokius pačius IKT gebėjimus, kaip ir kituose kraštuose 🙂 žodžiu situacija yra gera, nors buvau susidaręs įspūdį, kad Lietuvoje gerokai atsiliekame. Džiugu, kad taip nėra.

Kas norės paskaityti daugiau http://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/IKT.pdf