Kelionė po Čekiją automobiliu. Trečia diena

Kelionės metu keldavomės apie 8 – 9 val. Laiko labai nežiūrėdavome, bet žinoma ir nesivėlindavome. Šios dienos tikslas užlipti į aukščiausią Čekijos kalną Sniežką, pavadinimas kilęs nuo to, kad viršūnę visada dengdavo sniegas, kurio žinoma nepamatysime. Galbūt dengdavo ankščiau, ar tiesiog ten sniegas išsilaikydavo ilgiausiai.
Taigi papusryčiavome – visada smagu tai daryti saulės atokaitoje – ir į kelią. Laukė apie 50 km pervažiavimas iki dienos tikslo.
Trumpai apie vairavimą Šiaurės Čekijoje. Ten kalnuotos vietovės, keliukai siauri, dažnai eina serpantinais, tad vidutinis važiavimo greitis labai nedidelis. Taip pat mums nutiko šiokia tokia bėda, pradėjo mažėti aušinimo skysčio, tad karts nuo karto turėjome papildyti jo atsargas, variklis nuolatos kaisdavo, pakylimai į kiek didesnį kalną automobiliui buvo sunkūs, tačiau automobilis nepavedė. Taip pat vienas svarbus niuansas – įvažiavus į Čekiją reikia susimokėti kelių mokestį. Paprastai tai galima padaryti kiek didesnėje degalinėje, priklausomai nuo dienų kiekio reikės susimokėti atitinkamo dydžio mokestį, gausite lipduką, kurį reikia užsiklijuoti ant priekinio automobilio stiklo. Nors mums pilnai būtų užtekę 7 dienų lipduko, tačiau teko įsigyti 10, nes trumpesnio laikotarpio tiesiog nebuvo. Už dešimties dienų kelių mokestį susimokėjome 250 kronų, t.y. 35 litus. Šis atributas privalomas ir nieko čia nepadarysi.
Sniežka yra Pec Pod Sniežkou miestelio prieigose, o pats kalnas ir miestelis didelio Krokonoše nacionalinio parko teritorijoje.

Iš Pec Pod Sniežkou miestelio iki Sniežka viršūnės reikia eiti šiaurės kryptimi apie 3 val. Taigi paliekame mašiną miestelyje stovėjimo aikštelėje ir į kelią. Pradžioje susirandame turistų informacijos centrą, kad tiksliai išsiaiškintume kur tiksliai reikia eiti. Leidžiamės į kelią. Pradžioje einama dar asfaltuotu keliuku, tačiau vėliau kelias nutrūksta ir prasideda kalnų keliukas, kuriuo eina tikrai daug turistų. Gamta graži, tad nors ir diena labai karšta – ko gero buvo karščiausiai kelionės diena – bet pamažu judame tikslo link. Vidurkelyje randame kalnų upelį iš kurio ir atsigeriame. Kalnų vanduo labai gaivus. Po ilgo lipomo atirandame Dom Slaski aikštelėje, kuri yra 1400 m aukštyje, Lenkijos teritorijoje. Čia žmonės ilsisi po kelių valandų lipimo į kalną, nuo šios aikštelės jau matosi kelias į Sniežką viršūnę. Nuotrauka apačioje daryta toje aikštelėje. Žmonių labai daug. Labai. Čia pailsime ir mes, užkandame. Ir toliau į kelią. Viršuje žmonių kaip pingvinų, man kažkodėl kilo asociacija su pingvinų kolonijomis. Tiršta. Greitai susirandame ramesnę vietelę, pietaujame ir grožimės vaizdu atsiveriančiu nuo kalno. Giedra, tad matosi labai daug, danguje sklando sklandytuvai.

Leistis kur kas lengviau, tačiau dienos karštis dar nenurimęs. Atsigeriame iš kalnų upelio. Prisipildome termosus. Vanduo šaltas, gaivus ir labai skanus. Kaip dabar norėčiau atsigerti kalnų šaltinio vandens, jis tikrai kitoks. Tyras.
Grįžę į miestelį, kur palikta mašina susimokame stovėjimo mokestį – visos dienos stovėjimas mums kainavo apie 80 kronų, t.y. apie 11 litų – ir leidžiamės link kitos nakvynės vietos – Sedmihorky kempingo. Pamatėme, kad visko aplankyti, ką suplanavome nepavyks. Atisakėme aplankyti Prachovské Skály, Zámek Sychrov ir Liberec miestelį, kuriame 2010 metų vasarą buvo didžiausi potvyniai Čekijoje. Iki kempingo gerokai virš 70 km, tad kelionė truko apie porą valandų. Nokia OVI maps vis norėjo mus paklaidinti išrinkdamas ne pačius geriausius kelius, tad paklaidžioję pasiekėme nakvynės vietą.

Pirmas įspūdis pasiekus Sedmihorky kempingą buvo nekoks. Kaip tik tuo metu buvo dingusi elektra, tad mūsų aptarnauti negalėjo, t.y. paprašė, kad atsiskaitytume ryt iš ryto, o žmonių buvo tiek daug, kiek dar nesu matęs kempinge. Kadangi jau temo, kitos alternatyvos neturėjome. Pradėjome ieškoti vietos palapinei. Žmonių tiek daug, kad pradžioje galvojau nerasime vietos jos pasistatyti, tačiau radome ir pasistatėme šalimais kitų palapinių. Tačiau greitai mūsų abejonės buvo išsklaidytos. Iš tiesų kempinge niekas netriukšmavo. Kitų žmonių poilsis gerbiamas. Tik sutemus, nurimo ir šurmulys, tad ramiai ilsėjomės po dienos, gurkšnojome čekišką alų. Naktis taip pat buvo rami, nors žmonių iš tiesų labai daug ir natūralu tikėtis triukšmo, tačiau taip nebuvo. Ryte atsiskaitėme, sumokėjome 200 kronų, t.y. tik 28 litus, buvo pritaikyta AISIEC ISIC nuolaida. Tik šiame kempinge ir tebuvo nuolaidos AISIEC ISIC studento kortelės turėtojams. Šiame kempinge buvo paneigtas mūsų įsitikinimas, kad dideliame, žmonių pilname kempinge neįmanomas geras poilsis. Priešingai, bent jau čia jis buvo ramus ir saugus. Be to čia buvo nemokamas WIFI internetas, tai žinoma pasinaudojome ta proga ir nusiuntėme keletą nuotraukų artimiesiems.

Kitos kelionės dienos aprašytos čia:

  1. Pirma kelionės diena
  2. Antra kelionės diena
  3. Trečia kelionės diena
  4. Ketvirta kelionės diena
  5. Penkta kelionės diena

2 Comments

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s