Mark Zuckerberg ir Priscilla Chan laiškas savo naujagimei dukrai

Mark Zuckerberg dukros gimimo proga skiria 99% Facebook akcijų pasaulį gerinančioms iniciatyvoms, viena iš jų – asmeninis, suasmenintas mokymasis.

Our generation grew up in classrooms where we all learned the same things at the same pace regardless of our interests or needs.
Your generation will set goals for what you want to become — like an engineer, health worker, writer or community leader. You’ll have technology that understands how you learn best and where you need to focus. You’ll advance quickly in subjects that interest you most, and get as much help as you need in your most challenging areas. You’ll explore topics that aren’t even offered in schools today. Your teachers will also have better tools and data to help you achieve your goals.

Tai tik dar vienas įrodymas, kad švietimo sistemos laukia pasikeitimai – mokiniai apie tai kalba, tačiau to nepakanka, reikia visos švietimo bendruomenės palaikymo, kad tokie pokyčiai yra būtini.

Kodėl apie mokyklą kalba tik mokiniai?

tom alva edison

Patinka skaityti mokinių laiškus. Šis gan griežtu pavadinimu yra iš tiesų labai konstruktyvus, tad reziumuosiu kelis pagrindinius dalykus. Antanas Bakšys yra jaunasis verslininkas, užduoda daug teisingų klausimų.

Koks mokyklos uždavinys? Tenkinti praktines gyvenimo reikmes, ar parengti mokinį, kad būtų gerai išlaikyti egzaminai? Dabar, deja, atsakymai yra vienodi:

Tam, kad gerai išlaikyčiau egzaminus, kad pavyktų įstoti į gerą universitetą…

Kadangi mokyklos tikslas parengti vaiką gerai išlaikyti brandos egzaminus, susiduriame su šablonišku ir nuobodžiu mokymo procesu, kuris dažnai neturi sąsajų su realiu gyvenimu. Dėl to vaikai nėra motyvuoti mokytis. Motyvacija turi būti tik vidinė, o neprimetama, pavyzdžiui, kiek ir kokių knygų reikia perskaityti. Kuomet motyvacija primetama, naudojame botago – saldainio principą, kuris išauklėja paklusti mokančius žmones. Norint vystyti kūrybingą visuomenę, reikia atsisakyti pasyvaus mokymosi metodų.

Klaidų darymas yra šiuolaikinio pasaulio vystymosi variklis, tik per klaidas yra išmokstama naujų dalykų. 

<…> 12 metų iš eilės vaikai yra bauginami nedaryti klaidų, o už padarytas – baudžiami.

Labai svarbu suprasti, kad žmonės yra skirtingi, todėl informaciją priima ir įsisavina skirtingai. Nėra vieno teisingo būdo informacijai perduoti. Jeigu žmogus kažko nesupranta, dar nereiškia, kad jis kvailas. Ko gero kalta sistema, kuri visus niveliuoja ir bando užmauti ant vieno kurpalio. Howard Garder yra išskyręs devynis intelekto tipus, o tai reiškia, kad žmonės pasaulį gali suprasti devyniais skirtingais būdais! Vadovėlis – verbalinis / lingvistinis informacijos pateikimo būdas – yra tik viena iš galimų mokymo priemonių, tad mokykla kol kas naudoja tik vieną iš devynių galimų formų mokyti. Patyriminis mokymasis galėtų būti išnaudojamas dažniau ir plačiau.

Mokykla nėra atsakinga už vaiką, nors

<…> beveik visi šiuolaikiniai tėvai ugdymo ir mokymo vadeles atiduoda mokyklai, o patys šios atsakomybės atsikrato

Mokykla turėti puoselėti ir skatinti darnų vaikų – tėvų – mokyklos bendradarbiavimą, skatinti konstruktyvias diskusijas, prisitaikyti prie pasikeitusio pasaulio reikalavimų.

Pasaulis pasikeitė – turi keistis ir mokymo turinys bei forma.

Paprasta informacija ar kažkokie faktai yra praktiškai beverčiai – jų kiekis yra absoliučiai per didelis

Vaikai turi būti mokomi kritinio mąstymo, gebėjimų atsirinkti tai, kas gali būti vertinga ir naudinga ateityje. Vaikai dažnai žino, kas jiems yra įdomu, ir bet kokioje veikloje jiems reikia dviejų dalykų: palaikymo ir pripažinimo, kad jiems sekasi. Kai to negauna mokykloje, tada eina į patvorius ir tą palaikymą gauna gatvėje. Palaikymas ir pripažinimas bus naudingas tik tada, kai mokykla padės atsiskleisti vaikų talentams, o ne tik ugdys gebėjimą “iškalti“ sausus skaičius.

A. Bakšio ir kitų mokinių laiškai paliečia labai gerą temą: kas yra kompetentingas atsakyti, ko reikia mokiniams? Ministerijos kabinetuose sėdintys dėdės ir tetos? Mokyklos bendruomenė? Verslininkai? Šioje situacijoje sakyčiau, kad visa išorinė informacija yra naudinga, tik reikia gebėti ją atsirinkti, sudėlioti į lentynėles ir imtis atitinkamų veiksmų transformuojant švietimo sistemą.

Švietimo ministrės laiškas Lietuvos mokiniams – ar mes susikalbame?

HiRes

Kiekvienas, kas seka Lietuvos švietimo naujienas, pastaruoju metu turėjo pastebėti ne vieną atvirą mokinio laišką, adresuotą Švietimo ministrei ar visuomenei. Visų laiškų turinys iš esmės yra panašus: mokiniai nėra patenkinti tuo, ką jie gauna mokykloje. Ar nusiskundimai yra teisingi – atskira diskusija. Mane labiau domina Švietimo ministerijos reakcija, tad natūralu, kad kai pamačiau antraštę A. Pitrėnienė. Laiškas Lietuvos mokiniams, laukiau tam tikrų atsakymų į mokinių klausimus ar bent jau noro pradėti diskusiją. Tačiau laiške mokiniams ministrė kviečia dalyvauti Sausio 13-sios 25 metinių paminėjimo idėjų konkurse. Proga jautri, iniciatyva graži. Bet ar mes tikrai susikalbame? Mokiniai kaip niekada aktyviai reiškia savo mintis, jas garsiai išsako, naudojasi šiuolaikinėmis žiniasklaidos priemonėmis, kur kas profesionaliau, nei tą daro ŠMM… Dabar ŠMM eilė.

Mokinio laiškas

image

Delfi pasirodė mokinio laiškas švietimo ministrei. Man įdomūs trys dalykai, kurie teisingai nurodo reikiamų pokyčių kryptis.

…nespėjam pagal programą

Kad to nebūtų, reikia atsižvelgti į individualų mokinio mokymosi tempą ir mokymosi būdą. Dabar gi mokymas pagal programą yra svarbiau už realių žinių įsisavinimą.

…visur viskas pagrįsta žodžiu „reikia“

Tai reiškia, kad nėra vidinės motyvacijos mokytis. Vidinė motyvacija atsiras, kai mokytis bus įdomu, vaikai matys prasmę.

… pabaigus mokyklą atsipeikėsi, kad visą gyvenimą ėjai ten, kur net nenori

Mokinius ruošia egzaminams, bet ne realiam gyvenimui, dėl to daug mokinių renkasi specialybę nesuprasdami, ką jie geriausiai sugeba. Mokykla turėtų padėti atrasti kiekvieno vaiko gebėjimus ir juos lavinti. Dabar gi darbas vyksta konvejerio principu vertinant pagal vieną šabloną, t.y. egzaminų rezultatus.

Reikalingi pokyčiai:
1. Nuo masinio instruktavimo pereiti prie individualaus mokymo;
2. Skatinti vidinę motyvaciją mokytis atrandant individualius vaiko gebėjimus;
3. Netaikyti vieno matavimo instrumento skirtingiems mokiniams.

Tai labai sudėtinga. Reikės daug laiko ir mokymo įrankių, kurie pakeistų dabartinį konvejerio principą individualizuotu mokymu. Pradėti reikėtų nuo visuotinai priimtinų pokyčių gairių įvardinimo.

Revoliucija iš apačios

Ko gero visos revoliucijos kyla iš apačios. Nesenai pasirodė straipsnis apie Lietuvos moksleivių sąjungos iniciatyvą mokytojams. Mokiniai siekia išleisti knygelę, kurioje būtų išsakomi pageidavimai mokytojams, kad šie galėtų geriau organizuoti mokymo procesą. Kaip ir galima tikėtis, komentaruose pasigirdo reakcijos, kad “nemokytas nori mokytą mokyti“.

Suprantama. Pasipriešinimas pokyčiams yra normalu. Ko nereikia daryti šioje situacija, tai priešinti mokinių ir mokytojų. To neturėtų daryti nei mokytojai, nei mokiniai. Juk visi nori tik gero.

Svarbu vadovautis keliomis aksiomomis:

  1. Keičiasi technologinė aplinka
  2. Keičiasi mokiniai (Z karta)
  3. Keičiasi mokytojo rolė
  4. Keičiasi mokymo ir mokymosi procesas, t.y. pedagogika
  5. Reikia naujų mokymo būdų ir priemonių
  6. Esame pereinamame laikotarpyje

Šioje situacijoje yra galimas tik vienas kelias – bendradarbiavimo. Jei mokiniai knygelę išleis tik savo nuožiūra, tai susidurs su labai stipriu pasipriešinimu ir ignoravimu iš mokytojų pusės.

Dvi prasilenkiančios tiesės

Rugsėjo 1. Į miestus ir darbus sugrįžo atostogaujantys, gyvenimas vėl stos į įprastas vėžias. Mokiniai mokysis kals. Mokytojai mokins. Ir vėl viskas bus kaip seniau.

Rugsėjo 1 pasirodė du įdomūs pranešimai. Vienas atstovauja mokinius, kitas mokytojus ir mokyklą. Kalbos tonas labai skirtingas. Vienas realistiškas. Kitas pompastiškas, dvelkiantis istorija. Mokiniai sutikdami naujuosius mokslo metus nori permainų:

Norisi daugiau kalbėti apie stojimų sistemos ydas, tačiau pirmiausia reikalinga skubi pagalba tiems, kurie jau yra sistemoje ir niekaip nebus išgelbėti, nebent išmoks gelbėtis patys. O galbūt mieli valdininkai, netyčia mestelėję akį, suvoks, kaip būtina iš pagrindų imtis pertvarkų.

Visus 12 abituriento įsakymų galite perskaityti Delfi. O ŠMM ministrės kalba šventiška, tačiau norėtųsi, kad būtų keliami iššūkiai ir realybei žiūrima tiesiai į akis:

Reikalinga revoliucija iš apačios.

Mokytojų IKT kompetencijos Lietuvoje

Prieš savaitgalį žiupsnelis informacijos apie mokytojų IKT gebėjimus Lietuvoje:

  • Lietuvos mokytojų naudojimosi IKT intensyvumas visose klasėse atitinka Europos šalių vidurkį.

  • Lietuva pirmauja Europoje pagal naudojimąsi nuosavais mobiliaisiais telefonais mokymosi tikslais: visose klasėse bent kartą per savaitę savo mobiliaisiais telefonais moky­muisi naudojasi vidutiniškai 65 proc. mokinių (ES vidurkis yra tik 36 proc.).

  • Lietuva pirmauja ES pagal 4-ų, 8-ų ir 11-ų (profesinių mo­kyklų) klasių pedagogų IKT mokymus.

  • Nors mokytojai ir intensyviai tobulina naudojimosi IKT ge­bėjimus tiek mokymuose, tiek savarankiškai, tačiau, mo­kinių nuomone, jų pasitikėjimas savaisiais IKT gebėjimais yra menkas, palyginti su ES vidurkiu.

  • Lietuvoje visų klasių mokiniai jiems dėstančių mokytojų pasitikėjimą naudojimosi IKT gebėjimais įvertino vidutiniškai mažiau nei 3 balais (ES vidurkis – 3 balai). Šis rodiklis yra vienas prasčiausių tarp ES šalių 8-ose ir 3-iose gimnazijos klasėse.

Nežiūrint į tai, kad mokiniai mokytojų IKT gebėjimus vertina gan žemai, tačiau akivaizdu, kad mokytojai IKT naudoja, nori kelti savo IKT kompetencijas. Reziumuojant – mūsų mokytojai turi tokius pačius IKT gebėjimus, kaip ir kituose kraštuose 🙂 žodžiu situacija yra gera, nors buvau susidaręs įspūdį, kad Lietuvoje gerokai atsiliekame. Džiugu, kad taip nėra.

Kas norės paskaityti daugiau http://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/IKT.pdf