Ką pasiimti einant į kalnus?

Manęs dažnai klausia, kiek ir kokių daiktų reikia, norint eiti į kalnų žygį, kiek viskas kainuoja ir t.t. Tad šį kartą pasidalinsiu mintimis apie asmeninį kalnų kelionių inventorių. Žinoma nepretenduoju į išsamią ir tikslią apžvalgą. Tai labiau atspindės mano paties patirtį ir požiūrį į kelionėje reikalingus daiktus. Pabrėžiu, kad kalbėsiu apie asmeninę įrangą. Be asmeninės įrangos dar būna grupės arba bendras inventorius, kuris varijuoja priklausomai nuo žygio sudėtingumo ir t.t. Taip pat čia neaptarinėsiu rimtuose ir sudėtinguose kalnų žygiuose reikalingo inventoriaus klausimų. Įrašas manau bus naudingas pradedantiesiems keliautojams, kokiu laikau ir save. O jeigu čia užklydo koks nors rimtas keliautojas, tikiuosi pasidalins savo patirtimi komentaruose.

Visas asmeninės įrangos sąrašas yra ilgas. Iš viso bent apie 70 vnt. įvairių daiktų. Visą inventorių galima suskirstyti į tokias grupes: apranga, higiena, mityba, nakvynė, techninis inventorius ir kiti naudingi daiktai. Svarbesnes grupes aptarsiu išsamiau.

Ko gero tai pats svarbiausias dalykas žygyje yra tinkama apranga. Nes žygiuose  galioja pasakymas, kad nėra blogo oro, yra tik prasta apranga. Tad aprangai reikėtų skirti didžiausią dėmesį.

Reikėtų vadovautis 3 sluoksnių aprangos taisykle: apatinis, vidurinis ir viršutinis.

Apatinis sluoksnis turėtų būti sintetinis arba merino vilnos. Nerekomenduoju medvilninių apatinių. Medvilnė sugeria drėgmę ir būna šalta. Sintetika nesugeria drėgmės, o ją išgariną, todėl kūnas lieka sausas. Įvairūs termo rūbai kalnuose yra labai patogu. Yra ir lietuviškų gamintojų, pagal kainą galima išsirinkti labiausiai tinkantį, o pavyzdžiui iš sportsdirect.com galima įsigyti už visai pigiai. Taigi tiek kojinės, tiek apatinis trikotažas – sintetika. Kai rinksitės termo rūbus visada geriau pirkti vienu dydžiu mažesnį modelį, nes šie rūbai turi būti labai prigludę prie kūno, tik taip bus galima išvengti oro tarpų, kuriuose kauptųsi šiluma ir drėgmė. Kai rinkausi aš, man parduotuvėje išrinko moterišką S dydį. Nešioju iki šiol. Nors atrodo kiek per trumpas, tačiau kūną apglunda labai gerai, o tai ir yra svarbiausia. Visada turėkite atsarginius apatinius, kurie pravers sušlapus.

Vidurinis sluoksnis – tai kelnės, flisai, megztukai. Galima naudoti ir džinsus ar panašių medžiagų aprangą, tačiau funkciniai drabužiai visada yra geriau, dažnai dėl to, kad geriau išgarina drėgmę ir yra patvaresni. Armijai ir civiliams turi gerų kelnių, su taip vadinama RIP stop sintetine medžiaga, tokios kelnės yra patvarios. Vidurinis sluoksnis turėtų būti ne tik patvarus, bet iš šildantis, todėl geriau rinktis vieną šiltą megztuką / flisą, nei kelis plonesnius drabužius. Čia vėlgi geriau bus sintetika arba vilna. Medvilnė nėra keliautojo draugas. Po flisu dažnai nešioju kokią nors sintetinę maikutę ilgomis rankovėmis, tai ir termo rūbas, kai šalta ir būdas apsisaugoti nuo piktų saulės spindulių. Nepamirškite ir laisvalaikio aprangos, kai važiuosite traukiniu ar būsite mieste, priklausomai nuo metų laiko šortai labai gali praversti, nors ir pridės šiek tiek svorio, tačiau paprastai nereikalingą svorį žygio metu bus galima palikti kur nors saugioje (arba nelabai) vietoje.

Išorinis rūbų sluoksnis turėtų apsaugoti nuo įvairių negandų: lietaus, sniego, vėjo. Reikėtų turėti lietaus ir vėjo nepraleidžiančią ėjimo striukę, kuri nebūtų labai stora, nes ėjimo metu bus šilta ir taip. Ir vieną striukę, kuri šildytų bazėje, kai “nieko neveiki“, geriausia šildanti striukė yra pūkuotė. Jų kainos gan aukštos, tačiau pravers nebūtinai kalnuose, o ir apsaugos nuo lietuviškos žiemos. Rengiantis ėjimui reikia vadovautis tokia taisykle, apsirengti taip, kad sustojus po 3 min vėl būtų šalta, tai reiškia, kad aprangos sluoksnis yra geras. Jei bus ėjimo metu per šilta, net ir geriausi termo rūbai jūsų negelbės nuo drėgmės. Fizikos dėsniai galioja visur.

Galvos apdangalai ir pirštinės taip pat svarbi aprangos dalis. Man labai patinka neperpučiamos kepurės, jos gerai apsaugo nuo vėjo ir šalčio. Galvos apsauga yra labai svarbu, per ją žmogus netenka didžiosios dalies šilumos. Keliautojai labai mėgsta skareles, taip vadinamus buff’us. Tai universali skarelė, kuri gali būti naudojama tiek kaip šalikas, tiek kaip riešo raištis ar balaklava. Beje tai labai geras galvos apdangalas esant dideliems šalčiams. Rekomenduoju balaklavą, kai lauke labai šalta.  Panaudojimo būdų daug ir įvairių. Beje, į kalnus geriau nesineškite paprasto šaliko: labai nepatogu ir nepraktiška. Reikėtų turėti bent dvejas poras pirštinių: vienos ėjimo – techninės, kitos šiltos ir storos. Odinės pirštinės labai patogios ir patvarios. Visokiems techniniams darbams su virvėmis tiks ir paprastos darbinės pirštinės.

Kalnų žygiuose nepamirškite akinių. Kalnuose saulė labai pikta. Radiacijos ir UV spinduliuotė yra kur kas didesnė nei ant žemės, t.y. ten kur mes paprastai gyvenam. Labai svarbu skirti tinkamą dėmesį akiniams ir akių apsaugai. Netinka akiniai iš turgaus ar pan. Būtinai reikia gerų ir sertifikuotų akinių, kurie lęšiai praleistų ne daugiau kaip 18 proc. saulės spindulių, tai yra 3 arba 4 klasė. Kalnuose rekomenduojama yra aukščiausia 4 klasė. Optika turi daug įvairių standartų, tarp kurių galima susimaišyti. Štai porą nuorodų, kur galima paskaityti apie įvairius optikos standartus: čia ir čia. Geri akiniai kainuoja nemažai, tačiau yra ir pigesnių, bet visai gerų, pavyzdžiui Uvex ivo (3 kategorija) akiniai, kurie kainuoja apie 30 Lt. Gal ir nėra patys patvariausi, bet nesudėtingiems kalnų žygiams tiks, nebus gaila, jei pamesite. Beje, turėkite pakaitinius akinius, nebūtinai kiekvienam žygio dalyviui, bet bent vieni akiniai 2-3 dalyviams.

Prie aprangos priskirčiau ir kremą nuo saulės bei vazeliną lūpoms, nes tai du dalykai, kuriuos kaip ir rūbus reikės “dėvėti“ kiekvieną dieną. Reikėtų pasirūpinti, kad apsaugos nuo saulės filtras būtų kuo didesnis. Naudojau SPF 50 ir likau nenudegęs. Gerai, kad kremas būtų atsparus drėgmei, nes prakaito per dieną bus pakankamai. Tepdavausi tik veidą ir atviras plaštakų vietas, nes rankas apsaugodavo maikutė ilgomis rankovėmis. Šiaip nesmagu trinti visą kūną kremu, kai nusiprausti po dienos ne visada yra galimybių. Lūpoms naudojau vazeliną su vitaminais ir UV apsauga. Padėjo. Tikrai tepkitės kiekvieną dieną ir po kelis kartus. Atsimenu, koks buvau kai lipau į Elbrusą, kai nelabai tepiausi kremais. Dabar tos klaidos nekartojau.

Na ir kalnų batai – sakyčiau  pats svarbiausias dalykas. Reikia kieto Vibram pado, auliukų ir pageidautina Gore Tex membranos. Man labiau patinka batai iš lygios odos, o ne zomšo. Zomšas sugeria drėgmę ir batai tampa sunkesni bei greičiau peršlampa. Kalnų batus reikėtų pravaikščioti prieš kelionę, kad jie būtų minkštesni. Į Elbrus ir Bezengi ėjau su trekinginiais Asolo batais (nuotraukoje), man jie atlaikė 2 žygius. Bezengi žygio metu atsilupo protektorius, teko klijuoti, o į žygio pabaigą protektorius jau buvo atsilupęs keliose vietose. Sudėtingiems kalnų žygiams reikalingi visai kitokie batai, primenu, čia rašau apie gan paprastus kalnų žygius. Šalia ėjimo batų reikėtų turėti ir lengvus laisvalaikio batus.

Kad einant į batus neprikristų sniego ar šiaip kokių akmenėlių reikėtų turėti bachilus. Bachilai apsaugos nuo drėgmės  su jais bus šilčiau. Juos kalnuose praktiškai galima nešioti visada, net ir tada kai neinate ant sniego. Tai ir savotiška kojų apsauga nuo galimų mechaninių pažeidimų. Mano patirtis rodo, kad bachilus geriausia rinktis tokius, kurie apačioje ties batu turi gumos, tada bachilas apgaubia batą ir gerai laikosi. Būtinai į tai atkreipkite dėmesį. Būna tokių bachilų, kurie tvirtinasi tiesiog be jokių gumų, bet tada nėra jokio apgaubimo, bachilas laikosi tik kabliuko pagalba, kuris nesunkiai gali atsikabinti. Taip pat svarbus bachilų dydis. Jeigu bus per dideli jūsų kojai, tai bus per laisvi, o laisvumas gali trukdyti judant su “katėmis“, kurių dantys gali užsikabinti ir taip parvirsite arba suplėšysite bachilus.

Kad miegas būtų geras ir gilus, labai svarbu trys dalykai: miegmaišis ir kilimėlis. Na ir žinoma draugas ir dešinės ar kairės. Miegmaišių yra daug ir įvairių. Atkreipkite dėmesį į tokius dalykus: miegmaišio svorį, užimamą turį ir optimalią miegojimo temperatūrą. Geriau, kad miegmaišis svertų kuo mažiau, tačiau tokie brangūs. Ieškokite apie 1,5 kg svorio. Labai geras dalykas yra kompresiniai diržai, kurie padeda sumažinti miegmaišio užimamą vietą perpus. Labai šilto miegmaišio nereikia, jei tai nebus žiemos žygis. Pilnai užteks ir 2-3 sezonų miegmaišio. Palapinėje visada bus pliusinė temperatūra. O šaltis paprastai jaučiamas dėl to, kad būna prastas kilimėlis.

Geras kilimėlis užtikrins tai, kad šaltis neis nuo žemės ir turėdami prastesnį miegmaišį vistiek jausitės šiltai. Kilimėlių pasirinkimas taip pat labai didelis. Pripučiami ne tokie ilgaamžiai, nors užima kur kas mažiau vietos. Tad reikia rinktis pagal poreikį. Labai rekomenduoju Therm-a-Rest kilimėlius su folija RidgeRest, kuri dar daugiau apsaugo nuo šalčio. Foliją reikia dėti į viršų. Nesumaišykite. Therm-a-Rest kilimėliai gal ir užima nemažai vietos, tačiau jie labai lengvi, patvarūs ir labai šilti.

Kuprinė – dar vienas labai svarbus žygio atributas. Svarbūs keli dalykai: funkcionalumas, nešimo sistema, tūris. Kuo daugiau kišenių gal ir nėra pats geriausias pasirinkimo kriterijus. Kuo daugiau kišenių, tuo lengviau pasimesti, kas kur yra. Gerai, kai yra bent 1 – 2 erdvių atskyrimai ir kelios kišenės. Kalnų žygyje reikės eiti su nemažu svoriu: 20 kg ar 25 kg svoriu, tad patogi kuprinė yra kritinis dalykas, jeigu norima kuo mažiau pavargti. Todėl reikia geros nešimo sistemos, kuri būtų reguliuojama individualiai pagal žmogaus kūno sudėjimą. Apatinis diržas nuima svorį nuo pečių ir nešti tampa lengviau. Svarbu, kad kuprinės diržai būtų tinkamai sureguliuoti, tad nepatingėkite panešioti kuprinę su įvairiais sureguliavimais. Viršutinis diržas turi sudaryti įtampą ne iš viršaus, bet iš priekio. Apatinis diržas pakabins svorį ant liemens. Nešti bus labai patogu net ir didelį svorį. Reikėtų nemažiau 80 litrų kuprinės. Idealu 100 l. Kai dėsite daiktus, sunkius dėkite ant viršaus, tai duos daugiau ištvermės einant ilgus nuotolius. O jei svoris bus apačioje, turėsite daugiau stabilumo. Sunkius daiktus dėkite kuo arčiau nugaros.

Ėjimo lazdos arba ledkirtis yra būtinas dalykas žygyje. Man labiau patinka lazdos, nes patogiau ieškoti lygsvaros einant ar leidžiantis žemyn. Ledkirtis žinoma turi kitų funkcijų, pavyzdžiui, paslydus su juo daugiau šansų susilaikyti sniego šlaite. Ledkirtis jau iš pavadinimo nusako savo paskirtį, kuri iš tiesų yra universalesnė nei lazdų. Tačiau patogiau ėjimui naudoti yra lazdos. Pasirinkimas didelis. Jei trumpai, tai perkant atkreipčiau dėmesį į tai ar lazdos susitraukia susisukant ar su spaustukais. Spaustukai atrodo patikimiau, nes praktiškai nėra kam sugesti. O su sriegiais gali būti visko.

Čia aprašiau kelis svarbiausius žygio inventoriaus dalykus. Kaip minėjau sąrašas ilgas, apie kiekvieną dalyką būtų galima parašyti po straipsnį. Higiena ir mitybą praleisiu. Paminėsiu tai, kad labai gerai yra drėgnos servetėlės. O kai ieškosite puodelio, nežiūrėkite pačio mažiausio. Žygeiviai mėgsta didesnius puodelius, tad su mažu liksite nuskriaustas. Geriau plastikas nei metalas. Techninis inventorius reikalauja atskiro ir išsamaus pasakojimo, kadangi nesu techninės įrangos ekspertas, tad geriau tai paliksiu kitiems. Pabaigai pridedu nuorodą, čia rasite daiktų sąrašą, kuriuo vadovaujuosi rengdamasis žygiams. O svarbiausia – pasiimkite keliautojo dvasią ir nepamirškite atradimų džiaugsmo!