Atostogos Kretoje – ką verta pamatyti, atsiliepimai ir patarimai

Nuo kelionės į Kretą praėjo jau beveik metai, bet įspūdžiai išlikę iki šiol. Kadangi rašiau kelionės dienoraštį, tad faktai šiame straipsnyje nebus iškraipyti laiko. Į Kretą vykome 2014 metų gegužės mėnesio pabaigoje. Kelionė užtruko vieną savaitę. Salai aplankyti idealu būtų dvi savaitės, bet laiką dažnai sudėlioja aplinkybės ir galimybės. Kadangi skridome vasarai neprasidėjus, tad tikėjomės, kad išvengsime gausaus turistų antplūdžio.

Kelionės į Kretą planavimas

Bilietus į Kretą pirkome likus keliems mėnesiams iki kelionės pradžios. Gal kiek ir per daug delsėme, bet bilietus į abi puses gavome už 1000 Lt dviems žmonėms. Informacijos apie Kretą ieškojome internete ir kadangi vykome pirmą kartą, nusprendėme aplankyti ne visą salą, bet tik vakarinę jos dalį. Šiame įraše pasidalinsiu, kokias vietas aplankėme, ką veikėme ir ką norėtume aplankyti dar kartą. Žinoma per savaitę galima aplankyti visą salą, bet nenorėjome skubėti, o geriau pamažu atrasti šį nuostabų gamtos kampelį.

Į Kretą iš Vilniaus atskridome vidurnaktį. Chania oro uostas nedidelis, žmonių tokių metu jau buvo mažai. Susiradome taksi, kuris mus nuvežė į mūsų viešbutį. Viešbutį radome per booking.com, ieškojome, kad būtų šalia miestelio centro. Išsirinkome Frini viešbutį, nedidelis, šalia jūros ir miesto centro. Viešbutį valdo Frini šeima. Aplinka tikrai jauki ir maloni. Mes atvykome, kai svečių viešbučio restorane jau nebuvo, bet šeimininkė buvo sukalbama ir mes gavome šalto graikiško Alfa ir Mythos alaus. Beje alus buvo laikomas beveik nulinėje temperatūroje, tad esant šaltesniems orams, alus buvo netgi per šaltas.

Pirma diena ir pažintis su Chania

Pirmą dieną praleidome vaikštinėdami po Chania senamiestį, aplankėme Chania archeologijos muziejų, kuris iš tiesų nelabai patiko. Kadangi labai norėjome aplankyti Samarijos tarpeklį, tad ieškojome agentūros, kuri galėtų mus ten nuvežti. Su nuomotu automobiliu važiuoti į Samarijos tarpeklį nėra patogu, nes tarpeklis yra 16 km ilgio. Iš kalnų leidžiasi jūros link, tad mašiną palikus kalnuose, vistiek reikėtų grįžti ją pasiimti, o kas norėtų tai daryti? Taigi beveik vienintelis patogus būdas, pasiimti ekskursiją, kuri pasirūpina transportu.

Kultūriniai Chanijos sluoksniai

Kultūriniai Chanijos sluoksniai

Senamiestyje radome turizmo agentūrą io tours ir susitarėme, kad rytoj mus 6:05 … 6:05 paims iš viešbučio. Ir kas galėjo pagalvoti, kad per atostogas reikės taip anksti keltis… Nusipirkome maisto rytdienai Inka prekybos centre, kadangi rytoj pusryčių viešbutyje negausime dėl to, kad jie pateikiami įprastesniu žmonėms metu.

Antra diena ir Samarijos tarpeklis

Atostogos, o keltis reikia 5:30… Kadangi visas viešbutis dar miega, mes užkandame kambaryje ir leidžiamės į apačią laukti, kol atvyks mūsų autobusiukas. Autobusiuku pavažiavome tik šiek tiek, iki jau mūsų laukiančio autobuso, kuris buvo pilnut pilnutėlis. Kadangi gyvenome beveik centre, tai dideliam autobusui siauros gatvelės buvo ne visai pravažiuojamos.

Atstumas nuo viešbučio iki Samarijos tarpeklio tako pradžios nėra didelis, apie 40 km, tačiau vingiuotais kalnų keliukais važiavome apie pusantros valandos. Panašu, kad autobuse buvome beveik jauniausia pora. Turėjome kalnų gidą Marcos. Tipiškas graikas. Ilgi plaukai, barzda. Daug juokelių. Moterims patiko. Marcos papasakojo, kaip reikėtų elgtis take, kur susitinkame pasiekę finišą ir visus paleido, kas sau. Greitesni pasileido pirmi, kiti kartu su Marcos. Na o mes savo tempu ėjome tai vieni, tai lenkdami, tai mus kas nors lenkė. Beje, kadangi buvo dar ne visai sezonas, tad turistų nebuvo daug. Šiaip anot Marcos pačiame sezono įkarštyje turistų būna labai daug, kas aišku ėjimo nepadaro linksmesnio.

Smarijos tarpeklio didybė ir neatsargus turistai

Samarijos tarpeklio didybė ir neatsargūs turistai

Iš viso tarpekliu ėjome apie 6 val. Pasiekus tako pabaigą, dar lieka 2 km iki Agia Roumeli kaimelio, kuris yra pasiekiamas tik per Samarijos tarpeklį arba Libijos jūrą. Automobiliais iš žemyninės Kretos dalies čia nepateksite. Restoranėlyje užsisakėme vietinių Rousios special salotų, dieviškas skonis, Graikiškoms salotoms iki Rousios labai toli.

Išsimaudėme Libijos jūroje. Smėlis juodas, vulkaninės kilmės. Pakilus didesniam vėjui, smulkūs akmenėliai skaudžiai talžo odą.

Viešbutyje buvome apie aštuntą valandą vakaro, nei rankyčių, nei kojyčių, bet nuotaika puiki.

Trečia diena ir Retimnas

Autobusas iš Chania į Retimną išvyksta kas valandą. Kaina keleiviui 2015 metų gegužės mėnesį buvo 6,2 EUR. Retimne yra didelė 16 amžiaus pilis. Ją ir ketinome aplankyti. Diena buvo karšta, tad mums visai pasisekė, kad išvažiavome kiek ankščiau, tad vaikštant po tikrai didelę pilies teritoriją dar galėjome džiaugtis nuo jūros sklindančia jūros vėsa.

Retimno miestelis nėra didelis. Tiesa pasakius iš jo tikėjomės kiek daugiau. Aplankę pilį patraukėme link uosto, kur tikėjomės lengvai papietauti ir pasislėpti nuo dienos karščio. Radome paprastą ir jaukią vietelę Venecijos stiliaus prieplaukoje pačiame Retimno senamiesčio centre. Pietų metas dar nebuvo prasidėjęs, tačiau padavėjai jau pradėjo gaudyti praeivius ir gan įkyriai siūlyti savo dienos pietų meniu.

Fragmentas iš Retimno pilies koplyčios

Fragmentas iš Retimno pilies koplyčios

Po pietų nutarėme pratęsti pažintį su senamiesčiu, tačiau atsisakėme šios minties. Norėjosi prie jūros, jautėme nuovargį, galbūt po vakar dienos žygio po nuostabaus grožio Samarijos tarpeklį. Pagrindinis Retimno paplūdimys yra kiek atokiau nuo centro, tad teko keliolika minučių pasivaikščioti pajūrio promenada. Iš karto pastebėjome, kad visi paplūdimiai yra mokami, tad ėjome kiek toliau, tikėdamiesi rasti nemokamą vietelę. Mūsų nuostabai einant toliau, gultų kainos didėjo, tad grįžome į patį pirmą paplūdimį. Atsigulėme prie pat vandens. Dienos karštis kažkur išgaravo, nuo jūros pūtė gaivus vėjas, akys norėjo miego. Pietų miegas kaip mat išgaravo, kai padavėjas už gultus užsiprašė 9 EUR… nusikosėjome, sumokėjome ir toliau mėgavomės akimirka.

Reziumuojant, Retimnas nepaliko įspūdžio, galbūt, kad buvome pavargę, o galbūt dėl to, kad vieta buvo kiek per daug turistinė.

Ketvirta diena ir Knoso rūmai

Pirmoji vasaros diena. Šią dieną paskyrėme aplankyti garsiuosius Knoso rūmus ir archeologijos muziejų Heraklione. Ekskursiją užsisakėme toje pačioje agentūroje. Autobusinės ekskursijos atostogų metu gal ir nėra pati geriausia idėja, tačiau tai vienas patogesnių būdų aplankyti tam tikrus objektus. Taigi geros valandos trukmės kelionė į Knoso rūmus labai neprailgo, nes gidė kelionės metu pasakojo įvairiausias istorijas iš Mino civilizacijos laikų.

Mino civilizacija seniausia Europoje. Pinigų nenaudojo, vyko natūriniai mainai. Prekyba su kitais kraštais vyko taip pat mainų principu. Šie keisdavo savo gamtos gėrybes, gaudavo žaliavų iš kurių darydavo įvairius juvelyrinius dirbinius. Tai puikus pridėtinės vertės sukūrimo pavyzdys.

Su grupe apvaikščiojome Knoso rūmus ir dar kartą įsitikinome, kad archeologinės vietos, pilys, ir apskritai visos istorinės vietos praranda labai daug žavesio, jeigu į jas atvažiuojama tik pasižiūrėti. Be istorijų daugelis lankytinų vietų atrodo visai kitaip. Juk ne tiek materialinės gėrybės atskleidžia vienos ar kitos vietovės didybę, o būtent istorijos gražumas ir detalumas.

Knoso rūmų didybė, kurią ši nuotrauka perteikia sunkiai

Knoso rūmų didybė, kurią ši nuotrauka perteikia sunkiai

Herakliono archeologijos muziejus vertas atskiro paminėjimo. Tai tikrai nuostabus Mino civilizacijos laikų atminimo šedevras. Muziejus restauruotas, ekspozicijos atnaujintos ir įdomios. Gidė detaliai pasakojo anglų ir vokiečių kalbomis įvairias istorijas ir nutikimus. Mes net nepastebėjome kaip likome vos keli žmonės aplink gidę, kitiems tiesiog trūko jėgų pabaigti apeiti ir išklausyti detalią kiekvieno svarbesnio eksponato istoriją. Kad ir kaip įdomu tai buvo. Palikome gidę, likusią dalį ekspozicijos apžiūrėjome savarankiškai. Vistik kartais reikia įvairovės, ir nors istorija didinga, bet prieš žmogiškuosius norus pailsėti ir pavalgyti, kartais yra bejėgė.

Susiradome atokesnį restoranėlį ir tradiciškai lengvai užkandome. Pietų metu gan karšta, tad rimto maisto valgyti nesinori, tad Graikiškos salotos ar koks nors kitas lengvas užkandis alkiui numalšinti puikiai tinka.

Heraklionas Antrojo pasaulinio karo metu buvo stipriai sugriautas, tad senamiestis nėra gražus ar autentiškas. Žmonės po karo skubėjo atstatyti namus, tad statė, kas kaip norėjo, mokėjo ir išmanė, todėl neliko ankstesnio stiliaus. Gidė tiesą sakė, tad labai neliūdėjome, kad neužteko laiko apžiūrėti viso miesto.

Penkta diena Kretoje ir netikėti atradimai

Penktą atostogų dieną Kretoje norėjome skirti poilsiui ir… nieko neveikti. Juk negerai skrandžiui, kai nuolatos, kur nors skubi. Bet lijo lietus. Tad mūsų poilsis palmių atokaitoje akivaizdžiai matėsi, kad nepavyks. Na bet nėra padėties be išeities. Čiupome paskutinį nuomojamą viešbučio automobilį ir leidomės į kelionė. Ketinome aplankyti Gortyn (Gortys) archeologinę vietovę, kuri anot mūsų turimo lankstinuko yra tikras Kretos perlas (žinoma tiems, kuriems yra įdomu tokios vietos).

Trumpas techninis intarpas. Automobilio nuoma dienai kainavo 30 EUR, dar už tiek pat pylėmės kuro. Iš viso tą dieną nuvažiavome 290 km.

Gortyn archeologinė vietovė paliko, ko gero, didžiausią įspūdį… po Samarijos tarpeklio. Įsivaizduokite, koks jausmas, kaip bevaikštant po alyvuogių sodelį pamatai tvorą, o už tvoros futbolo stadiono dydžio archeologinių kasinėjimų vietą, kurioje stovi romėniškos statulos, mėtosi kolonos ir visi kiti archeologiniai radiniai. Jautėmės, kaip tyrinėtojai, nes tai tikrai nėra labai turistų lankoma vieta. O veltui, nes tai kur kas geriau, nei kokio nors “seno” miestelio centras.

Kiekvienas graikas turi po romėnišką koloną, va taip jos mėtosi, nors imk ir vežk

Kiekvienas graikas turi po romėnišką koloną, va taip jos mėtosi, nors imk ir vežk

Čia įdedu detalų žemėlapį, kad jeigu nuspręsite vykti, būtinai apeikite visą teritoriją, nes tik grįžęs pamačiau, kad apėjome ne viską. Mašiną galima palikti stovėjimo aikštelėje, šalia yra mokamas muziejus, kurį taip pat verta aplankyti, tačiau visas atradimo džiaugsmas slepiasi teritorijoje kitoje kelio pusėje. Tiesa, dar norėjome užlipti į kalną (žemėlapyje vieta pažymėta žvaigždute, tai Akropolis), tačiau priėjome vartelius ir įvairius sustoti raginančius ženklus, tad nieko nepešę sukomės atgal ir alkani išvažiavome pietų ieškoti.

Gortyn, Gortys archeological site

Šešta diena ir užtarnautas poilsis

Galbūt sakysite, kad tik savaitė Kretoje ir jau reikia poilsio? Ir būsite teisūs. Bet mums to reikėjo, nes juk ne skubėti atvykome. Taigi šią dieną skyrėme lauktuvėms, Jūrų muziejui ir arbūzo valgymui paplūdimyje, kuriame kiaušinius deda jūrų vežliai. Gaila jų nematėme. Bet lankydamas Chania Jūrų muziejų sužinojau, kad kretiečių rezistencija buvusi tokia stipri, kad Hitleris Antro pasaulinio karo metais atsisakė naudoti parašiutininkus, siekiant netikėtai užpulti ir įsiskverbti į priešininko teritoriją. Įkvepianti istorija.

 

Kitą dieną turėjome atsisveikinti su Chania ir Kreta. Oras subjuro, o vietiniai kalbėjo, kad neatsimena tokio šalto oro. Buvo atšauktos net vaikų ekskursijos, mat jeigu lyja ir yra vėsu, vaikų niekur neveža. Primenu buvo birželio pradžia. Oras iš tiesų nelepino, tad pasigrožėjome audringa bangų mūša ir išvykome į oro uostą.

Kelionė pavyko be didesnių nuotykių. Nemint to fakto, kad oro uoste buvo atimtas 1 litras natūralaus alyvuogių aliejaus, kurį įsigijome tiesiai iš aliejaus fabrikėlio.

 

One Comment

  1. Skaičiau ir prisiminiau savo ekskursijas po Kretą. Mane užbūrė Kreta. Norėčiau dar kokius du kartus ten nuvykti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s