Kaukazas, Bezengi 2012. Kelionės dienoraštis. Trečia dalis

Stovykla, Kaukazas, Bezengi 2012

Ežeriukas ir palapinės nuo ledyno, 3400 m. Nuotr. M. Kazlausko.

Šeštoji kelionės arba trečia diena kalnuose ir tik šiandien pirmoji kopimo su kuprinėmis diena. Galima sakyti tikrasis žygis prasideda būtent šiandien. Planuojame išeiti 4 dienom, nors tikslaus plano kaip ir nėra, viskas priklausys nuo aplinkybių. Rytas nuostabus, pirmą kartą atsidengė visa Bezengi slėnio panorama: Bezengi siena ir Šiaurinis masyvas.

Ankstyvi pusryčiai, reikia susidėti visus daiktus, o nereikalingus daiktus ir maistą paliksime bazėje. Šios dienos tikslas eiti Šiaurinio masyvo link iki taip vadinamo “stadiono“, aikštelės, kurioje galima pastatyti palapines ir patogiai permiegoti. Pagal žemėlapį aikštelė yra 2883 m aukštyje, tad laukia apie 600 m pakilimas. Bazę paliekame apie 11 val. Einasi gan sunkiai, nes pilnos kuprinės. Po pietų grupę daliname į dvi dalis ir greičiau einantieji stovyklą pasiekia apie 17 val. Aikštelė labai graži, yra žolės, vakare suskaičiavau 21 palapinę, tad apie 80 žmonių. Kitos turiados grupės ėjo Bezengi sienos link, visi lietuviai pasklido po visą Bezengi rajoną. Vanduo šioje aikštelėje imamas tik iš ledyno upeliukų, tad drumstas. Kuo sparčiau tirpsta ledynas, tuo drumstesnis vanduo. Su gamtiniais reikalais aikštelėje kiek keblu. Gelbsti tik dideli akmenys. Vakare pradeda slinkti debesys ir galvojame, kad sėdėsime debesyje, tačiau sako, kalnuose nebūna blogo oro, dėl aukšto slėgio debesys pradėjo trauktis, taip nutikdavo ir kitomis dienomis, kai buvome pakilę apie 3 km ar aukščiau. O tai labai džiugino. Tiesa bazėje būdavo kiek kitaip, vakarais visada būdavome ežiukai rūke, ko gero dėl to, kad bazė yra apie 2,2 km aukštyje ir į tokį aukštį debesys dar pakylą.

Nakvynės vieta, 2883 m (“Stadionas“)

Kitą dieną turime pakilti iki 3400 m aukščio esančio ežeriuko, ten turėtume praleisti bent 2 nakvynes. Ežeriukas tokiame aukštyje atrodo viliojančiai ir egzotiškai. Pakilimas labai status, gan pavojingas. Pakilome per 2-3 val. tikslaus laiko neužfiksavau. Kopiant pirmą kartą gyvenime pamačiau sniego lavinas ir supratau kaip tai baisu. Didelis garsas ir slenkantis sniegas. Gerai, kad visa tai vyko toliau nuo mūsų ir patys buvome saugioje zonoje. Pietavau be didesnio entuziazmo, ko gero dėl aukščio, valgiau granolą ir džiuvėsius, tradicinio pietų davinio su dešra nesinori. Po pietų dedamės apraišus, numatyti manevrai ant ledyno. Rytoj numatytas kopimas į 2B perėją (anksčiau buvo 1B sudėtingumo, tačiau tirpstant ledynui perėja tapo sudėtingesnė 2B). Kai pamačiau, ką reikėtų daryti norint saugiai įkopti į perėją, supratau, kad mūsų grupei trūksta viso reikiamo inventoriaus. Neturėjome nei pakilimo, nei nusileidimo įrangos. Supratau, kad šį kartą nekopsiu, nes nesijaučiau saugiai, kiti grupės nariai dvejojo, tačiau vakare nusprendė kopti 3 grupės nariai, kurie turėjo nemažą kalnų patirtį. Su nuostaba ir pagarba stebėjau, kaip A. Jucevičius tvirtina virves ant ledyno rytdienos kopimui. Viską daro taip lengvai. Lenkiu galvą tokiems žmonėms, kurie nugali baimę ir sugeba išdarinėti tokius dalykus.

Vakare turėjome ginčą, ką daryti su kopėjais, norėjome nakvoti dar vieną naktį prie ežeriuko ir rytą po jų kopimo leistis kartu į bazinę stovyklą, tačiau buvo nuspręsta kitaip. Tie kurie nekopia rytoj leidžiasi į bazinę stovyklą, o kopėjai prie mūsų prisijungs kitą dieną. Turimą maistą reikėjo padalinti į dvi dalis, palikti dujinį degiklį, kad grįžę po kopimo vakarienę pasidarytų patys, nes mūsų jiems grįžus iš po kopimo prie ežeriuko jau nebus, mes ko gero jau būsime bazinėje stovykloje.

Nakvynė prie ežeriuko, 3400 m aukštis

Ryte girdėjau kaip kopti ledynu išėjo trys grupės: 5 val., 6 val. ir 7 val. Likusieji stovykloje žiūronais stebėjo kopiančius. O mūsų grupė po pusryčių susidėjo kuprines ir leidomės į kelią bazinės stovyklos link. Nuo ežeriuko iki stadiono nusileidome per 55 min. kai tuo tarpu kilti reikėjo apie 2-3 val. Pailsinę kojas “stadione“ leidomės į kelią, bazinę stovyklą pasiekėme per 2,5 val. Ėjau pirmas, patiko ritmas, kojos dirba mechaniškai, ėjimo lazdos labai padeda išlaikyti lygsvarą, mažina sąnarių apkrovimą. Grįžus dušas, alus, pokalbis su artimaisiais. Išėjus buvome be GSM ryšio, tad namiškius vertėme nerimauti. Jeigu kopsite į kalnus, keliausite namiškiams pasakykite štai ką: blogos naujienos žmones pasiekia greičiau nei geros, tad jeigu negaunate žinučių iš keliaujančių, nerimauti neverta, gal tiesiog nusėdo telefono baterija, o gal nėra ryšio.

Kitą dieną – poilsis. Darome treniruotę ant uolų, mokomės, kaip nusileisti diulferiu. Vakarais, kai būdavom bazinėje stovykloje eidavome į barą gerti Tarchūno, tai toks gėrimas, kurį dar atsimenu iš vaikystės, šiuo metu ir Lietuvos parduotuvėse galima rasti. Butelis Tarchūno kainavo 25 RBL, 2 l giros 30 RBL, šašlyko kainos didelės: 230 – 250 RBL. Dar labai patiko čeburekai, visai neprimenantys lietuviškų – 50 RBL. Alus 40 RBL.

Rytoj vėl planuojame išeiti kelioms dienoms į kalnus, šį kartą eisime pačiu Bezengi ledynu.

Šiandien liepos 23 d. 9 kelionės diena, 6 diena kalnuose.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s