Kaukazas, Bezengi 2012. Kelionės dienoraštis. Antra dalis

Kaukazas, Bezengi.

Poilsio minutė. Apačioje matosi Bezengi stovykla. Autorius: Marius Kazlauskas

Ir štai pagaliau išaušo ta ilgai laukta diena, kai traukinys atvažiuoja į Petigorską – miestą iš kurio autobusais turėsime pasiekti Bezengi bazę. Per kupė langus matėme Elbruso viršūnę, kai kurie turiados dalyviai bandys sukopti į ją. Ankstyvi pusryčiai, palydovei reikia atiduoti patalynę, kažkas ją ištepliojo tušinuku. Aš nerandu savo turistinio šaukšto, tad pasiimu iš traukinio arbatos šaukštelį, nes košę valgyti juk reikės. Žinoma su sąlyga, kad grąžinsiu pakeliui namo. Maloni sumaištis traukinyje prieš išlipant.  Visi susideda savo kuprines ant praėjimo, tad palydovei ir kitiems tenka sunkus uždavinys, bandant prasibrauti į kitą vagoną. Laukiam sustojimo. Turėsime 5 min., per kurias daugiau nei šimtas žmonių su didelėmis kuprinėmis turės išlipti iš traukinio. Gerai, kad traukinys važiuos tik tada, kai visi bus išlipę, bet vistiek tas nervingas skubėjimas kartais prasimuša tai pas vienus, tai pas kitus.

9:40 išlipame Petigorske. Gražu žiūrėti kaip didžiulė minia žmonių vingiuoja peronu iki išėjimo į miestą, kur jau laukia autobusai. Lauke gražus oras, visi ieško pavėsio, kur būtų galima palaukti kelionės autobusais pradžios. Mūsų grupė išrieda pirmoji, paimam dar 4 žmones, tad rusiškame PAZ autobuse viso 16 žmonių ir dar daugiau kuprinių. Iš Petigorsko važiuojame į Kabardino Balkarijos Respublikos sostinę Nalčik, ten yra turgus, kuriame gausime trūkstamų produktų: kruopų, cukraus ir t.t. Privažiavom turgų, vairuotojas mus išlaipino degalinėje ir liepė laukti, kol jis nuvažiuos į kitą degalinę. Visi išlipom, kuprines palikom autobuse. Kiti autobusai jau rinkosi turgaus aikštėje. Pradėjom nerimauti, kad gal mūsų vairuotojas nuo mūsų pabėgo, su mūsų daiktais. Bet nerimas nepagrįstas.

Apsipirkimui turime daugiau nei valandą laiko. Pasiimtu sąrašą prekių ir visu būriu einam ieškoti produktų. Turguje galima rasti visko, ten ir mažmeninės ir didmeninės prekybos turgus, tik su vietinių pagalbą išsiaiškinam, kur kokias prekes galima rasti. Nusiperkam 14 kg arbūzą, bus desertas atvykus į bazę. Papietavom. Vadovas sugalvojo pasiūlyti lietuviškų lašinių vairuotojams, nepagalvojęs, kad jie musulmonai. Gerai, kad neįsižeidė. Tiesa vienas žmogus norėjo paragauti, bet kiti jį sugėdino.

Po pietų apie 14 val pajudam į Bezengi. Pradžioje važiuojam dvi valandas, kelias vis blogėja. Autobusas į kalniukus sunkiai puškuoja, į statesnį kalniuką prireikia ir pirmos pavaros. Sustojame pasienio poste, kur mus visus patikrina. Būsime Rusijos Gruzijos pasienio zonoje, tad turime turėti leidimus, tikslius žmonių sąrašus, kurie buvo priduoti dar Lietuvoje. Po patikrinimo dar valanda kelio siaurais kalnų keliukais. Išvystam pirmąsias sniego viršūnes. Jausmas žiauriai geras, jau atvažiavome. Bezengi pasitiko nelabai svetingai. Vėjuota, apsiniaukę. Pradeda lyti. Greitai statome palapines ir vakarieniaujame. Buvau kiek išsigandęs, kad per mažai maisto paėmėm, nes po vakarienės visi atrodė alkani.

Kitą dieną kėlėmės anksti. Nudžiugino, kad pusryčiai buvo sotūs, liko ir pakartoti, tad tikėjausi, kad su maistu neprašoviau (apie maistą bus atskiras įrašas). Oficialus turiados atidarymas prasidėjo 10 val. Pasveikinimo kalbos, sudainavom priedainį iš kalniečių dainos “Kalnai, Kalnai”. O prieš baigiant ceremonijai visi sušokom Laurenciją. Tai toks šokis – ratelis su pritūpimais, kad kalnuose būtų lengviau. O dviejų km aukštyje pritūpimus daryti tai ne tas pats, kas žemumose. Po ceremonijos mūsų grupė pradėjo nedidelį aklimatizacinį žygelį. Ėjome kairiuoju nuo bazės esančiu taku. Pakilome apie 600 metrų, turėjome aukštimatį iš rusiško naikintuvo. Jis didelis, sveria gal apie 1 kg, o vėliau pasirodė, kad parodymai nėra tikslūs. Vėl apsidžiaugiau, kad pietūs sotūs, liko dešra. Gal visgi maisto ne per mažai, o per daug? Bet dešra puikus vakarienės papildas, tad bent jau kol kas atrodė, kad grupė yra pamaitinta. Vaizdai nerealūs. Išlipame ant kalnagūbrio, nuo kurio atsiveria vaizdas į ledyną. Miestiečio akis nepripratusi prie atstumų kalnuose, tad įvertinti mastelį sunku. Tiesiog atrodo didinga, gražu. Nerimą sukelia, kad nesulaukiame vieno komandos nario. Tik paskui paaiškėjo, kad žmogaus išėjimas buvo suderintas su vadu, tik visa likusi grupė to nežinojo. Grįžus po žygelio išsimaudėme. Taip, bazėje yra dušai. Ir ne tik. Yra bent 2 valgyklos – barai – restoranai, parduotuvė. Stovykloje įrengtos stacionarios palapinės, yra namukai. Teritorija didelė, vienu metu ko gero būna keli šimtai žmonių, na skaičiuojant ir lietuvius. Rytdienos planai – aplankyti memorialą žuvusiems kalnuose.

Naktis griausminga. Lyja, perkūnija. Kadangi palapinė be didesnio prieangi, kuprines palikome lauke. Pergyvenu ar nesušlaps, nes ten visi sausi drabužiai, bet kuprinės apdangalas puikiai saugojo nuo lietaus. Atsikėlus ryte nieko neišvydom, nes buvo visiškas rūkas. Galvojom ar apskritai eisime, nes matomumo nebuvo. Išėjom. Jaučiausi kaip ežiukas rūke. Kelias pasirodė pavojingas. Akmenys šlapi, šalia takelio matosi skardis, bet nesimato jo aukščio. Taip ir ėjom, be apsižvalgymų, tik kartais sustodami pailsėti ar praleisti greičiau einančius. Išėjome pusė 9, o tikslą pasiekėme apie 12 val. Pradėjo lysti saulės spinduliai. Papietavome. Netrukus susirinko ir kitos grupės. Buvome prie didelio monumentinio akmens, kuriame yra ir atminimo lenta 1956 m kalnuose žuvusiems lietuviams: G. Akstinui , V.Vosyliui, F. Mieliauskui. Tylos minute pagerbiam žuvusius, padarom visos grupės atminimo nuotraukų.

Po pietų laukia nusileidimas virve prie ledyno. Atrodo pavojinga, nes leisimės tik laikydamiesi už virvės. Mūsų grupė leidžiasi viena pirmųjų. Sėkmingai nusileidžiam ir einam taku šalia ledyno, pakeliui į bazę sutinkame pasieniečius su šautuvais ir apima nelabai jaukus jausmas. Vistik Rusija, o dar žmogus su šautuvu. Bet mes jiems didelio susidomėjimo nesukeliam, jie pro mus praeina kaip pro stovinčius. Treniruoti.

Grįžtam į bazę. Poilsis. Rytoj bus rimtesnis išėjimas į kalnus kelioms dienoms su visais daiktais.

Šiandien liepos 19, ketvirtadienis, penkta kelionės diena.

One Comment

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s