Trumpa reziumė iš paskaitos apie penktąją Kondratjevo žiemą

Dalyvavau prof. Zenono Norkaus paskaitoje Ar jau atėjo penktoji Kondratjevo žiema? Visa paskaitos medžiaga turėtų būti patalpinta Lietuvos mokslo akademijos interneto puslapyje www.lma.lt

„Kondratjevo žiemos“ – taip metaforiškai vadinasi hipotetinių ilgalaikių (trunkančių apie 50 metų) ekonominio aktyvumo ciklų nuosmukio fazės. Pavadinimas pagerbia hipotezės autorių Nikolajų Kondratjevą (1892–1938). Autoritetingiausią, tačiau taip pat tik hipotetinį tokių ciklų aiškinimą pateikė Josephas Schumpeteris, „Kondratjevo bangų“ priežastimi laikęs technologijos revoliucijas ir jų sukurtų technologinių gamybos būdų ekonominį išsisėmimą. Nors statistiniais laiko eilučių analizės (ekonometriniais) metodais „Kondratjevo bangų“ egzistavimas nei įrodytas, nei paneigtas, daugelis ekonomikos istorikų atseka 5 Kondratjevo bangas labiausiai išsivysčiusių šalių ekonominėje istorijoje nuo pramonės revoliucijos XVIII a. pabaigoje.

Daugiau apie Kondratjevo bangas galima pasiskaityti Wikipedia.

Pirmojo K-banga siejama su industrine revoliucija, antroji – geležinkelis ir garo variklis, trečioji – plienas, elektra ir vidaus degimo variklis, ketvirtoji – nafta, automobiliai ir masinė gamyba, penktoji – informacinis amžius.

Mes gyvename penktosios K-bangos etape (skaitmeninė revoliucija), kuris prasidėjo 1993 metais ir pakylimo fazė vis dar tęsiasi. 2017-2020 metai žymės lūžio tašką, kai ateis labai sunkūs laikai. Manoma, kad problemų epicentras bus Kinija. Ši nuosmukio fazė tęsis iki 2040-2045 metų. Tai naujos technologinės paradigmos lūžio metai. Perėjimas nuo vienos K-bangos prie kitos K-bangos atsiranda tada, kai esamos technologijos išsisemia, o naujos dar nepasiekė masinės gamybos, kad būtų pelningos. Šeštoji K-banga bus nanotechnologijų ir biotechnologijų sintezės rezultatas arba sintetinė biologija. Sintetinė gyvybė jau sukurta, kuri artimiausiu metu bus panaudojama vakcinoms bei naftos pakaitalams, t.y. naujiems energijos šaltiniams kurti.
Sintetinei gyvybei reikės biomasės, kaip maisto šaltinio, tad Lietuva tikriausiai bus biomasę teikianti šalis, su smulkaus ir vidutinio dydžio ūkiais, kurie turtingiems Vakarų gyventojams teiks ekologiškus, ne sintetinius maisto produktus.

2 Comments

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s