Elbrus 2010 / Liepos 15-19 d., tryliktoji – septynioliktoji kelionės diena / kelionės dienoraštis

Tyrnyauz (Balkariškai – vėjų tarpeklis) miestelio ligoninės kieme mūsų laikinoji stovykla bus dar porą dienų, iki išvykimo namo, į Lietuvą. Draugo sveikata nors ir sunki, tačiau stabili. Savo būvimu sukėlėme aplinkinių susidomėjimą. Vietiniai mums siūlydavo pieno, nes visai šalia ganėsi jų karvės. Net nepagalvotum, nes aplink vien kalnai. Taigi šios kelios dienos praleistos Tyrnyauz miestelyje ir bus aprašytos toliau.
Ligoninės teritorija aptverta tvora, pastatai rimtesnio remonto nematę jau kelis dešimtmečius, gal mažiau, tačiau vaizdelis liūdnas. Atvažiavus buvo sunku patikėti, kad čia ligoninė. Nors aplinka ir skurdi, tačiau žmonės draugiški, smalsūs. Dėl apleistų pastatų, miestelis neatrodė draugiškas, o kaip tik priešiškas, kiek bauginantis. Tačiau pasivaikščiojus miestelio gatvėmis tas jausmas sumažėjo, nors neišnyko. Juk ten nedažnai atvyksta turistai. Turistams šis miestelis tik pravažiuojamas punktas, nes visos pagrindinės turizmo bazės prasideda už kelių dešimčių kilometrų, t.y. visai šalia Elbruso papėdės.
Būdamas Tarybų Sąjungos sudėtyje miestelis klestėjo, nes aukštai kalnuose buvo volframo ir molibdeno kasyklos. Šalia šachtų buvo įkurti net darželiai, mokyklos, virė gyvenimas, žmonės gyveno pasiturinčiai. Tačiau viskas sustojo, kai buvo rasta urano. Jam eksploatuoti reikėtų didelių resursų, tad Maskva uždarė kasyklas ir nuo to laiko miestelis pradėjo merdėti. Dabar Kabardino-Balkarijoje – autonominė Rusijos federacijos respublika – didžiausias nedarbas Rusijoje. Tyrnyauz vienas iš respublikos miestelių, kur nedarbas taip pat yra didžiausias. Sunku pasakyti iš ko gyvena žmonės, tikrai ne iš turizmo, tačiau gyventojai gaudo kiekvieną pasitaikiusią progą užsidirbti. Ligoninės sargas susisiekė su taksistu Ali, kuris ir tapo mūsų būvimo miestelyje gidu. Žmogus iš visų jėgų stengėsi mums padėti ir susigaudyti: nurodė, kur galima pavalgyti, kur rasti vieną ar kitą parduotuvę ir net nuvežė išsimaudyti prie vandens telkinio. Visame Baksan slėnyje teka kalnų upė Baksan, joje išsimaudyti dėl didelės srovės būtų gerokai ekstremalu, tačiau šalia miestelio buvo keletas duobių su vandeniu, kuriame po poros savaičių pirmą kartą ir išsimaudėme. Buvo nuostabu.
Vakare dalis mūsų išsiruošė į miestą pavakarieniauti, bet man nesinorėjo vaidinti turisto, tad likau stovykloje su dar keliais grupės nariais. Stovykloje sukėlėme ne tik aplinkinių vaikų dėmesį, kurie nuolatos zujo aplink mūsų palapines, tačiau ir vyresnių žmonių. Taip pasikalbėjome su jauna šeima, kuri nebuvo tradicinė balkariška šeima dėl to, kad vyras buvo Elbrus keltuvų viršininkas, ir iš aprangos matėsi, kad gyvena pasiturinčiai. Balkarai nemėgsta Rusijos, tad vienas pirmųjų klausimų būdavo, o koks jūsų (lietuvių) požiūris į Rusiją? Anot jų, Balkarija ankščiau siekė nepriklausomybės, bet dabar tas siekis jau yra nerealus. Kaip ir visuose Tarybų Sąjungos kraštuose, taip ir čia, buvo vykdomas nacionalinis asimiliavimas, kai vietiniai gyventojai apjungiami su kitataučiais, taip Balkarams teko sugyventi su Kabardinais. Etninė nesantaika buvo palaikoma specialiai. Kad kalbėti apie Kaukazo žmones, reikėtų daugiau pagyventi jų tarpe. Per tas kelias dienas, tikrai jų nepažinau, ko gero ir neįmanoma. Kalniečiai labai laisvi žmonės, vertina laisvę ir nesusitaiko su jokia priespauda. Būdami Rusijos sudėtyje, priešinasi šiam rėžimui. Milicija važinėja su neperšaunamomis mašinomis, milicininkai vaikšto su neperšaunamomis liemenėmis. Taksistas Ali atvirai juos vadino “мусара”… tad neapykanta Rusijai yra akivaizdi.
Kitą dieną nusprendėme pasižvalgyti po apylinkes, į miestą eiti nesinorėjo, bet labai knietėjo aplankyti uždarytą volframo ir molibdeno kasyklą, kuri stūksojo tolumoje ant kalno. Dviese nusprendėme nueiti iki jos, kiti išėjo į miestą. Pradžioje sunkiai radome kelią iki serpantinų einančių į kasyklą, nes mūsų supratimu kelias nebūtinai yra toks, kaip jį supranta vietiniai. Oras buvo šiltas, tad pasivaikščiojimas taip pat buvo malonus. Serpantinu kilome aukštyn ir aukštyn. Grožėjomės atsiveriančiais miestelio, kuris buvo slėnyje, vaizdais. Kiek nejauku pasidarydavo kai pro šalį pravažiuodavo mašinos, nes vieta atrodė apleista, kilo klausimai, ką ten galima veikti? Mašinos buvo įvairios, nuo senų žiguliukų iki prabangaus džipo, visi mus nepatikliai nužvelgdavo, juk matėsi, kad esame ne vietiniai, o turistų čia tikrai ne daug. Deja bet mus sustabdė iš krūmo išlindęs urzgiantis šuo. Teko apsisukti ir eiti žemyn. Dar pasivaikščiojome kalno keliukais, tačiau tolumoje išvydę ne vieną, o kelis šunis, nusprendėme tikrai leistis žemyn, nesinorėjo būti jų pietumis.
Vakare, kaip buvo sutarta, susitikome su komandos draugais kavinėje. Norėjome paragauti Kaukazietiško šašlyko, radome kavinę – autoplovyklą, kur ir iki soties pavalgėme. Beje, avienos šašlykas valgomas pasidažant į actą su daržovėmis, ryžiais ir pan. Tuo metu vyko kavinės savininko gimtadienis, tad teko pamatyti, kaip linksminasi jaunimas – kaukazietiška nacionalinė muzika perpinta su šiuolaikiniais ritmais, o jaunimas šoka pagal senas tradicijas, kaip ne vienas esame matę filmuose. Buvo įdomu stebėti.
Kitą dieną, anksti iš ryto iš ligoninės kiemo mus paėmė taksisto Ali draugas ir nuvežė į Kislovodską, kur sėdome į traukinį Kislovodsk – Minsk. Kelionė eina į pabaigą. Sužeistasis kelionės draugas pusantros paros didvyriškai atlaikė karščius traukinyje. Charkove temperatūra lauke tuomet siekė 40 laipsnių karšio. Sėkmingai pasiekėme Minską, iš kur jį pasiėmė Lietuvos greitosios pagalbos automobilis.
Norėčiau padėkoti visiems komandos draugams – mielai kartu su Jumis keliausiu dar – ir komandos vadovui – tokio gyvybingumo ir ištvermės reikėtų pavydėti.
Pabaigti norėčiau žodžiais, kuriuos rašiau į Lietuvą: 2010.07.17 Paliekame Kaukazą. Kabardino – Balkarija gražus, tačiau labai skurdus kraštas. Vis tik nėra gražesnio ir mielesnio krašto kaip Lietuva.

Nuotraukoje Tyrnyauz miestelis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s