Elbrus 2010 / Liepos 13 d., vienuoliktoji kelionės diena / kelionės dienoraštis

Šiandien diena visiems prasidėjo labai anksti. Iš vakaro buvo sutarta, kad šturmo grupė išeis antrą valandą nakties. Atėjus laikui visi susiruošė, nors miegoti tikrai norėjosi labai. Aš ir dar vienas grupės narys likome palapinėse, mes nekopiame. Išlydėjau draugus, palinkėjau sėkmės. Dangus buvo giedras, matėsi žvaigždės ir buvo šalta. Užsidegę ciklopus jie netrukus pradingo už uolų.
Likę dviese stovykloje turėjome pasirūpinti grįžtančiaisiais, tad atsikėlę papusryčiavome. Išmokau, kaip uždegti rusišką benzininį primusą Šmel’, be pakaitinimo lietlepme jis degdavo labai sunkiai, bet įsidegęs savo darbą atlikdavo puikiai. Kadangi nežinojome, kada tiksliai grįš pirmieji kopėjai, košę ir vandenį pasiruošėme iš anksto. Pirmasis grįžo grupės fotografas, jam nepavyko. Dalipo iki balno, tačiau toliau jėgų nebeužteko. Pagirdėme arbata ir jis nuėjo į palapinę ilsėtis. Trumpa naktis ir sunkus fizinis darbas daro savo. Po kelių momentų pamatėme ir kitus narius, kurie grįžo su tam tikrais tarpais. Veidai išsekę, pavargę, tačiau laimingi. Pavydėjau pasiekto tikslo.
Oras kalne buvo gražus, tačiau iš vakarų pusės kaupėsi debesys ir mes pradėjome nerimauti, kadangi grupės vadovas su sūnumi vis dar nesirodė. Po pietų visai apsiniaukė, kalno viršūnes aptraukė debesys, pakilo vėjas. Kalne matomumas buvo labai ribotas. Stovykloje kaupėsi nerimo debesys. Tačiau gerokai po pietų pasirodė ir paskutinieji Elbrus šturmuotojai. Viskas gerai. Tiesiog užėjus debesims teko mažinti ėjimo tempą, o ir nuovargis jėgų nepridėjo. Taigi visi saugiai ir laimingai nusileido žemyn į stovyklą.
Po vakarykščio bandymo užlipti iki balno tapau apšašęs, pasirodė puslėlinė ir neuždengtų nuo saulės veido vietų nudegimas. Puslėlinę turiu tada, kai nusilpsta imunitetas, tad vakar dieną tikrai patyriau sunkų fizinį išbandymą ir matyt dėl to ji pasirodė. Žandai, kakta, nosis buvo padengti plonu sukietėjusios odos sluoksniu. Per mažai tepiausi kremu nuo saulės. Įdomu tai, kad vieta tarp antakių buvo nudegusi taip pat, nors visada ant nešiojau kepurę ir akinius, tiesiog saulės atspindžiai nuo sniego pasiekia bet kokią kūno vietą, kuri yra neuždengta ar tinkamai nepatepta apsauginiu kremu.
Pavakarieniavome ir sugulėme miegoti, tačiau vakare tapo šalta, vėjuota. Naktį buvo pūga. Kelionės tikslas pasiektas, nors ir ne visi užkopė. Rytojaus uždavinys – pasiekti komandos draugus, kurie buvo Tyrnyauz miestelio, esančio už 40 km nuo Elbrus, ligoninėje.

Nuotraukoje pasitinkame po nesėkmingos viršūnės šturmo grįžtantį draugą. Pirmoje dienos pusėje kalnas dar nebuvo aptrauktas debesų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s