Elbrus 2010 / Liepos 11 d., devintoji kelionės diena / kelionės dienoraštis

Šiandienos tikslas aiškus – pasiekti balną, užsinešti maisto atsargas viršūnės šturmo dienai ir šiek tiek inventoriaus – apraišus, virves, karabinus. Visa tai tam, kad kopimo dieną būtų lengviau kopti. Kėlėmės kiek ankščiau, kad dar pirmoje dienos pusėje išeitume į balną, esantį 5300 m aukštyje. Pirmoje dienos pusėje sniegas būna dar kietas, tad nešlampa batai, lengviau kopti. Kiekvienas su savimi pasiėmė dalį maisto ir įrangos. Kuprinės neėmiau, o tik mažą kuprinėlę į kurią tilpo keli kareiviško maisto daviniai, apraišai ir dar kelios smulkmenos. Svoris nedidelis. Pradėjome kopti, oras saulėtas, geras. Kopiant galvojau, kad geriau būčiau ėmęs didelę kuprinę, kuri patogiai guli ant pečių, nei neštis mažą kuprinėlę, kurios nešimo virvėlės įsiremia į pečius. Iki Pastuchovo uolų kopimas nesunkus, uolų viršų pasiekėme per 1 val. ir 20 min. Kur kas greičiau nei vakar! Vakar užlipome per dvi valandas, tad vakar dienos aklimatizacinis žygelis tikrai buvo naudingas ir šiandien lipome lengviau. Prie Pastuchovo uolų pailsėjome. Jau pradžioje išsiskyrė grupės narių kopimo greičiai. Aš buvau prie lėtųjų, net ir dviračių žygiuose nemėgstu skubėti, tad tas lėtumo įprotis pasireiškė ir čia. Kiekvienas randa savo tempą, kuris ir yra geriausias ėjimo tempas. Gaila, bet dėl kopimo greičio turėjome nesutarimų. Kad ir kaip bebūtų, po poilsio prie Pastuchovo kopimą tęsėme. Norint pasiekti balną, nuo uolų reikia palipti vertikaliai kelis šimtus metrų ir tada prasideda traversas į kairę pusę. Po traverso pasiekiamas balnas. Visas kelias nuo apačios, bačkų sužymėtas kuoliukais, tad pasiklysti dienos metu, gero matomumo sąlygomis neįmanoma.
Kopiant toliau prasidėjo visas sunkumas. Iki traverso pradžios dar kopėme visa ant kalno likusi grupė, tačiau šiek tiek palipus traversu sustojo vienas komandos narys, o kitas liko su juo. Kalnuose nieko negali daryti vienas, tad jei stoja kuris nors žmogus, būtinai reikia, kad kas nors būtų šalia. Asmeniškai man būtent traverse prasidėjo visas sunkumas. Žodžiais nusakyti sunku. Tiesiog šitas kopimas buvo sunkiausia kada nors patirta fizinė veikla. Po kurio laiko sustojo dar vienas komandos narys. Vadovas liepė laukti, kol kiti pakils iki balno ir prisijungti prie visų jau leidžiantis. Oras apie 5 km aukštyje nors ir dienos metu nebuvo šiltas, tad laukimas turėtų prailgti, nes aukštyje viskas vyksta labai lėtai. Kopiau toliau jau raginamas tiek komandos vadovo, tiek kitų komandos narių. Buvo pragariškai sunku. Traversas gan status, klaidos atveju grėstų nugarmėjimas žemyn, su lazdomis užsilaikyti būtų mažai šansų. Kelis kartus pasijautė nežymus galvos svaigimas. Nutariau sustoti. Juk dar reikės nusileisti, o jei jėgas iššvaistysiu dar iki balno, galiu tapti našta kitiems komandos nariams. Tiek emociškai, tiek fiziškai buvau išsekęs. Sustojau, informavau apie savo sprendimą, kad iki balno nelipsiu, grupės vadovą. Stipresnieji tęsė kopimą toliau. Netoliese mačiau likusį komandos draugą, tad iš lėto nutariau judėti link jo. Abu nutarėm, kad nešalsim laukdami grįžtančiųjų iš balno, o leisimės žemyn į stovyklą. Nuotaika buvo dviprasmiška. Dabar retrospektyviai vertinti yra sudėtinga. Tuomet džiaugiausi, kad nusprendžiau nekopti, pripažinau, kad kol kas Elbrusas ne mano jėgoms, ir jau leisdamasis priėmiau sprendimą, kad rytojaus dieną nelipsiu į viršūnę. Supratau, kad kol kas fizinės jėgos neleidžia užkopti aukščiau nei 5000 m, o galima rizika per didelė. Žodžiais išsakyti tuometinės nuotaikos nemoku. Buvo labai sunku. Grįžus į stovyklą laukė buities darbai: vakarienė, ruošimasis miegui, tvarkymasis. Rytojaus diena – poilsio diena prieš naktinį startą į viršūnę. Daug galvojau apie savo galimybes, draugai mane norėjo perkalbėti, bet laikiausi savo. Apie savo sprendimą vadovui pasakiau vakare, palapinėje. Suprantama, kad toks sprendimas nebuvo pasitiktas su džiugesiu. Po kopimo į balną visi buvo labai išvargę, juk teko nešti kuprines tų, kurie neužlipo į balną. Ryt poilsis.

Nuotraukoje aukščiausias mano pasiektas taškas, apie 5000 m. Apačioje matosi Pastuchovo uolos ir pietinis Elbruso maršrutas, kuriuo kopėme.

2 Comments

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s