Elbrus 2010 / Liepos 8 d., šeštoji kelionės diena / kelionės dienoraštis

Esame 4000 metrų aukštyje, ne visi jaučiasi gerai. Šiandien poilsio diena, nes reikia laiko aklimatizuotis. Skubėti neturime kur. Vakar gulėdamas palapinėje pasitikrinau pulsą ir nustebau, kad jis toks dažnas. Paėmiau laikrodį ir 15 sekundžių skaičiavau pulso tvinksnius. Suskaičiavau 30 dūžių t.y. 120 dūžių per minutę gulint palapinėje ir nieko nedarant! Galvos skausmas ir svaigimas normalus palydovas tokiuose aukščiuose.
Kadangi šiandien poilsio diena, tai didelių veiklų ir nepadarėm. Stipresnieji ir geriau besijaučiantys užnešė maistą iki 4500 m aukščio, kitos bazinės stovyklos. Rytoj bus lengviau kopti su mažiau svorio. O prasčiau besijaučiantys, tame tarpe ir aš likome stovykloje. Gėrėme arbatą ir mėgavomės kalnų peizažais. Per pietus nuėjome iki Prijut 11. Į atmintį įstrigo įvairaus metalo laužo šiukšlės nuo buvusių ar dar būsimų statybų. Diena, sakyčiau, debesyse visomis prasmėmis. Galva sukasi nuo kiek didesnio fizinio krūvio ar tiesiog pasilenkimo prie puodų. Džiaugiausi, kad man nereikėjo vaistų nuo galvos skausmo, gal gelbėjo vitaminų kompleksas, su žuvies taukais, kurie palengvina deguonies pasisavinimą. Į vakarą visi pradėjome jaustis geriau. Tinkamai aklimatizacijai reikia laiko. Aukštyje reikalingas lėtumas. Šiame žygyje ne visus aklimatizacijos principus taikėme, bet manau, kad žygio metu aklimatizavomės tinkamai. Trumpai aklimatizacijos principai yra tokie:
– Kopk aukštai, miegok žemai – pagrindinis principas. Dienos metu reikia pakilti iki tam tikro aukščio X, o miegojimui nusileisti žemiau iki aukščio Y. Mes taip elgėmės gal tik kelis kartus, ne kiekvieną dieną.
– Lėtumas – aklimatizacijai reikia laiko. Skubėjimas nieko gero neduoda. – Veikla – esant blogumui reikia užsiimti kokia nors veikla. Veikla išjudina ir organizmui lengviau adaptuotis, nors taip norisi gulėti ir nieko neveikti. Neveikimas tik prailgina aklimatizacijos laiką. – Skysčiai – aukštyje organizmas netenka daug skysčių, tai viena priežasčių, kodėl skauda galvą. Reikia gerti daug šiltos arbatos. Sako, kad kalnuose geriau gerti žalią arbatą, nei juodą. Žygyje gėrėm tik juodą, tad negaliu įvertinti žalios arbatos poveikio, tačiau skonių įvairovė manau jokiam žygiui nepakenks.
– Maistas – aklimatizacijos pradžioje reikalinga daug angliavandenių ir jokių riebalų, nes riebalų organizmas nepajėgus suvirškinti aklimatizacijos pradžioje. Kai aklimatizuojamasi, galima valgyti ir maistą turintį riebalų. Kita vertus gerai pasakė mūsų maistininkas: jei aš jums neduosiu mėsos, jūs mane suvalgysit. Mes angliavandenių principo aklimatizacijos pradžioje galima sakyti nesilaikėm. Asmeniškai organizmui riebalų daug nereikėjo, aklimatizuojantis norėjosi daugiau angliavandenių.

Nuotraukoje vaizdas iš bazinės stovyklos 4 km aukštyje. Tolumoje matosi Elbruso viršukalnės.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s