Elbrus 2010 / Liepos 4 d., antroji kelionės diena / kelionės dienoraštis

Antra kelionės diena prasidėjo sunkiu miegu traukinyje, nes turėjome kirsti Baltarusijos – Ukrainos sieną būtent naktį. Traukinyje karštis. Pareigūnams sunku, bet jie dirba savo darbą. Nei muitininkams, nei pasieniečiams didesnio susidomėjimo nesukėlėme. Paprašyti parodyti, kas yra po gultais, parodome ir tuo viskas baigiasi.

Tiesa, pamiršau paminėti, kaip kirtome Lietuvos – Baltarusijos sieną pirmąją kelionės dieną. Traukinys buvo dar gana tuščias, tad pareigūnas nebuvo pavargęs ir geros nuotaikos. Paprašė parodyti kelionės draudimą. Kadangi pas mane buvo visos draudimo kopijos, puoliau ieškoti jų savo kuprinėje. Padaviau pluoštą lapų, t.y. 10 draudimo poliso kopijų. Pareigūnas lapus pavartė rankose ir pareikalavo draudimo originalo! Puoliau jo ieškoti tarp savo popierių ir pastebėjau kaip pradėjo drebėti rankos, kai originalo neradau. Grįžau prie pareigūno sakydamas, kad originalo neturiu, tos 10 kopijų tai yra viskas, ką davė kelionių agentūra. Falš start? – nuskambėjo pareigūno ironiškas balsas. Pradėjau nervintis dar labiau, nes turėdamas lakią vaizduotę iš karto pradėjau įsivaizduoti, kaip mūsų kelionė baigiasi, dar neprasidėjusi, ar geriausiu atveju užsidelsia kažkuriam laiku, kol rasim reikiamus dokumentus. Vyresni kolegos ramiu balsu pradėjo kalbėti su pareigūnu, kad originalo visai ir nereikia, nes be draudimo mes Baltarusijos vizos net nebūtume gavę. Čia prasidėjo toks įdomus žaidimas: ar pareigūnas nenorėdamas pasirodyti nieko neišmanąs duos komandą išlipti, ar visgi supras situaciją. Gerai, kad viskas baigėsi gerai. Patikrinti tokio priekabaus pareigūno, kelionę tęsėme.

Grįžtu į antrąją dieną. Važiuojant naktį traukiniu bijojau, kad neperpūstų vėjas, nes galva buvo prie atviro langelio, dieną tai tikrai palaima, bet naktį kūnui atvėstant bijojau, kad nebūtų per šalta. Tačiau baiminausi be reikalo. Naktis buvo šilta, vėjas nepūtė tiesiai į galvą. O kokias vėjo padavimo sistemas gaminome dienos metu! Butelius naudojome kaip vėjo padavimo vamzdį, tuščius butelius rinkome net iš kaimynų, žodžiu stengėmės apsirūpinti oru🙂

Prašvitus, visi tingiai kėlėsi. Mūsų grupė atsikėlė, pusryčiavo. Žygio vadovas pradėjo komanduoti dėl maisto dalinimosi ir bendro svorio paskirstymo, mat to dar nebuvome padarę. Taigi didžioji dienos dalis praėjo skirstant bendrą svorį. Padėjau su maisto paskirstymu. Kiekvienam gavosi po 8 kg maisto 11 žygio dienų. Saulius, atsakingas už maistą, padarė didelį darbą ne tik supirkdamas visus reikiamus produktus, bet ir vadovavęs viso žygio metu maisto reikalams. Suplanavo kiekvienus pusryčius, pietus ir vakarienę. Gal ne visada pavykdavo maistą parengti pagal planą, bet jis tikrai stengėsi. Žygio vadovas, Algis, paskirstė bendrą komandinį svorį. Kiekvienam teko nuo 4 iki 5 kg bendros mantos: nuo virvių iki benzino. Aš nešiau trivietę palapinę ir spiritą. Beje su spiritu buvo įdomi situacija. Spiritas tai tarptautinė valiuta ir vaistas. Mes į žygį spiritą ėmėm labiau kaip vaistą, nes anot Algio su 1,5 litro spirito būtume nesuprasti, jei reikėtų panaudoti, kaip valiutą (Algis į žygį kažkada ėmė 8 litrus spirito ir naudojo kaip atsiskaitymo priemonę). Algis patarė spiritą vežtis 0,5 mineralinio Vytautas buteliukuose. Ant stalo plackarte pastatomas tikras nugertas mineralinis vanduo ir šalia spiritas tokiuose pat buteliuose. Tai pati geriausia priedanga. Mums pavyko. Kai dabar pasakiau šią paslaptį, nežinau ar pavyks ateityje😉 muitininkai paprastai pas turistus ieško dujų, kurių vežtis per sieną negalima, tačiau pas mus jų nesiteiravo.

Karštis vagone buvo didelis, su malonumu nuėjau į gretimą kūpė vagoną, kur veikė kondicionierius ir minutės praleistos ten buvo atgaiva. Plackarte buvo labai karšta.

Vakare kirtome Ukrainos – Rusijos sieną. Rusai išgąsdino tuo, jog surinko pasus ir išsinešė iš vagono. Užvirė diskusija ar tai padaryta teisėtai. Bet matyt, kad taip. Baltarusiai, Ukrainiečiai visas procedūras atlikdavo vietoje, su nešiojamais kompiuteriais. Pas rusus matyt nebuvo tokių priemonių, tad visus pasus reikėjo išsinešti iš vagono. Galų gale pasus grąžino, baigėsi sustojimas pasienyje, traukinys pajudėjo, o mes užmigome plackarte karštyje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s