Keli pastebėjimai apie meną ir sistemas

Kas yra menas? Toks klausimas iškilo po pasivaikščiojimo ŠMC parodoje „Lietuvos dailė ‘08. Fotografija“, o galvoje sukosi gal ir ankščiau. Atsakymas atsirado iš aplinkos stebėjimo, žodžiu empiriškai. Pirma turiu pasakyti, kad būčiau teisingai suprastas, kad paroda labai patiko. Įdomu ir gražu žiūrėti į fotografijas: įvairūs laikotarpiai, įvairūs autoriai, stiliai, atlikimo technika.

Menas yra tai, ko nedaro daugumo, arba tai, ką daro vienetai. Manau, tai visai tiksliai apibūdina šiuolaikinį meną arba tai, kas laikoma menu.

Šiuolaikiniame mene, kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje, ypač viešoje, svarbu pateikimas, kitaip tariant įpakavimas.

Nuoseklumas taip pat būtinas. Vienas, du, trys darbai / vienetai sunkiai gali būti pavadinami menu, tačiau, jei tai daroma ilgai, nuosekliai, sėkmė. Čia geroji apibrėžimo pusė, nes nuoseklumas yra gerai.

Reikalingas kitų vertinimas, viešumas. Menas negali būti privatus. O šiaip gi visi menininkai savotiški ekshibicionistai. Matyt nieko naujo tuo nepasakiau… Blogerius, fotografus irgi tokiais pavadinčiau 😉 gerąja prasme. Bet čia jau ne visai į temą.

Galima dar būtų taikyti žodį „šokiravimas“, bet tai jau savaime patenka į apibrėžimą.

Čia pats sau pabandžiau įvardinti, kas gi tas menas šiandien. Tikrai neatsakysiu į klausimą, o kas yra tikrasis menas? Postmodernizmo amžiuje menas yra viskas, ką juo vadiname. Čia jau banalu, bet tinka žodžiai, apie tiesos nebuvimą, o nuomonių įvairovę. Kita vertus juk vis dažniau galima sutikti priešingų minčių, tiesos gaivinimo ir back to the roots kalbėjimo.

Finale viskas yra sistema ir viskas yra susitarimas. Visose gyvenimo sferose esti sistemų, tokių, kaip parodė Algirdas Javtokas (Nigel Tomm) savo eksperimentais amazone.com.

Parašykite komentarą