Žemaitijos nacionalinis parkas

Laikas: 2006 m. liepos 22-23 d.

Atstumas: 160 km

Šeštadienį kėliausi 4 val. ryto. Iš vakaro ant mašinos pritvirtinome stogo bagažinę ir dviračių laikiklius, beliko tik ant viršaus susidėti dviračius ir į kelią. Nuo Vilniaus iki Plungės 290 km. Iš pradžių važiavome gan nedrąsiai, nes nežinojome kaip atlaikys laikikliai, tačiau dėl jų neturėjome jokių problemų. Atvykę į Plungę mašiną palikome saugojimo aikštelėje (Jucio skersgatvis) ir patraukėme Salantų link. Pagal žemėlapį asfaltu atstumas 20 km. Pakeliui aplankėme rašytojos Žemaitės gimtinę, Šateikius bei Orvidų sodybą. Pasiekėmė Salantus, spidometras rodo, jog nuvažiavome 50 km, viskas gerai, juk daugiausiai važiavome ne asfaltu. Žemaitijos žvyrkeliai iš pirmo karto pasirodė labai nelygūs. Lyg ant kelio, kas šiferio lapų būtų primėtęs.

Salantuose papietaujam. Šiandienos tiklas aplankyti Barstyčių akmenį – tai didžiausias akmuo Lietuvoje, esantis Puokės kaime – ir nakvynės ieškotis Platelių ežero pakrantėje. Nuo Salantų iki Barstyčių mūsų laukia apie 40 km tarkuotų žvyrkelių. Kuomet pasiekėme Puokės kaimą, supratome, jog iki Platelių nusigauti šiandien nepavyks, todėl šiek tiek pailsėję ant Barstyčių akmens, išskubėjome ieškoti nakvynės vietos. Nakvojome laukuose, šalia alkakalnio, jaukiame slėnyje.

Sekmadienį iš ryto miško keliukais patraukėme link Platelių. Plateliuose pavalgėme, išsimaudėme, pasikarstėme ant Raganos uosio ir leidomės link Plokštinės raketinės bazės.

Plokštinės branduolinių raketų bazė pradėta statyti 1960 m. Per 2 metus dieną naktį nenutilo sunkvežimių gausmas, nes po apylinkes reikėjo išvežioti rankomis iškasamą žvyrą. Šią raketinę bazę statė 10 000 kareivių, daugiausiai iš Estijos. Raketų paleidimo šachtos buvo kasamos kastuvais, be jokios didesnės technikos, siekiant kaip įmanoma didesnio slaptumo. Tik vieną kartą per 16 raketinės bazės gyvavimo metų, 1968 m. per Prahos pavasarį branduolinės raketos buvo karinėje parengtyje. Tiesa dviračiais kelias link Plokštinės raketinės bazės nėra pats geriausias. 5 km žemaitiško tarkuoto žvyrkelio.

Tai buvo paskutinysis sustojimo punktas trumpoje kelionėje po Šiaurės Žemaitiją.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s