Šiandien Černobilio tragedijos metinės. Praėjo 21 metai po šio įvykio. Gan aiškiai prisimenu tą saulėtą dieną, kai darželyje auklėtojos mus anksčiau paleido į namus, nors visada pasiimti ateidavo tėvai. Buvo labai keista ir įdomu pačiam grįžti namo. Pamenu, buvom perspėti grįžus pasakyti tėvams, kad sandariai uždarytų visas orlaides ir langus. Būdamas vaikas tikrai nesupratau visos tragedijos mąsto, manau, kad ir suaugę žmonės to nelabai suprato. Juk viskas buvo slepiama ir žinia apie tragediją buvo paskelbta praėjus kelioms dienoms po avarijos.
Tadas
Smagu daryti neįmanomus dalykus
kaip visada pasisakysiu, jau standartu tapusia fraze: “o kitą dieną gimiau aš” :))
Aš tai nė velnio nepamenu, bet turint galvoj, kad man dar nė metų nebuvo, tai turbūt normalu
Iš kitos pusės, tai ne vienas tų dalykų, kuriuos norisi prisiminti.